E. Džiugytė: JAV–Kinijos tarifų karo „atostogos“: recesijos baimės atslūgo, bet netikrumas išlieka

„Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė 

Pastarosiomis savaitėmis pasaulio ekonomikos naratyvas ženkliai pasikeitė po to, kaiJAV ir Kinija susitarė dėl 90 dienų trukmės tarifų nukėlimo. Vidutinis JAV importo tarifas sumažėjo nuo beveik 26proc. iki maždaug 15 proc., o tai leidžia rinkoms šiek tiek lengviau atsikvėpti. Recesijos grėsmė, kuri tvyrojo paskutinėmis savaitėmis, akivaizdžiai sumažėjo, o tai lėmė, kad pagrindiniai akcijų indeksai beveik grįžo į savo aukštumas. 

Triženkliai tarifai ir grasinimai atsakomaisiais veiksmais ne tik sujudina finansų rinkas, bet ir ima stabdyti tarpusavio prekybą tarp šalių, kurios bendra vertė siekia 600 mlrd. JAV dolerių per metus. To pasekmė– jaufiksuojamas mažesnis krovininių laivų kiekis keliaujančių tarp Kinijos ir JAV. 

Mažesni tarifai – reikšmingas žingsnis nuo ekonominės krizės 

Finansų rinkos, kaip įprasta, pirmosiosteigiamai sureagavo į žinią, kad aukščiausi tarifai tarp JAV ir Kinijos – kai kuriems produktams siekę net 145 proc. – buvo sumažinti iki 30 proc. Šis žingsnis, nors ir trumpalaikis, ženkliai švelninaprognozuotas ekonomikos lėtėjimo rizikas. Tarptautinis tyrimų centras „TaxFoundation“ kiek anksčiau skaičiavo, kad šie tarifai galėjo sumažinti JAV BVP iki 1 proc., tačiau po naujausio ši prognozė koreguota perpus – iki 0,5 proc. 

Federaliniai rezervų sistemai (FED) ši pauzė taip pat leidžia lengviau atsikvėpti ir susilaikyti nuo skubotų veiksmų, sumažina politinį spaudimą iš Baltųjų rūmų dėl bazinių palūkanų mažinimo. Tai vertindami finansų rinkų dalyviaiprognozuoja mažesnę nei 10 proc. tikimybę, kadbirželio mėn. susitikime palūkanų norma bus sumažinta, ir mažiau nei 50 proc. – kad tai įvyks liepos mėn.  

Tarifų kėlimas– infliaciją skatinantis veiksnys, tad ekonomikos augimo lėtėjimas ilgesnėje perspektyvojeneturėtų būti nuvertinamas. o žinant, kad centrinio banko tikslas – infliacija ir šalies užimtumo lygio palaikymas, galima tikėtis nukelto sprendimo net iki rudens. Pagrindinė to priežastis –dramatiški tarifai sukuria efektą, kurio metu kylanti infliacija reikalautų didintipalūkanas, kas kelianedarbo lygį. Nusprendus sumažinti palūkanų normą, ko reikalauja prezidentas,sukuriama terpė dar ženklesniam infliacijos augimui. Tai užburtas ratas, iš kurio FED nebus lengva ištrūkti, jei šalies prezidentas ir toliau laikysis griežtos pozicijos dėl tarifų ir toliau jais grasins. 

Infliacija: kuklūs netikėtumai, bet dar be aliarmo 

JAV balandžio mėnesio infliacijos duomenys nustebino, nes pasirodė šiek tiek mažesni, nei prognozuota. Svarbu pažymėti, kad prekių kainų infliacija – ten, kur tarifai turėtų pasireikšti greičiausiai – pakilo vos aukščiau nulio, o maisto kainos netgi šiek tiek sumažėjo. Tai rodo, kad tarifų įtaka gali būti lėtesnė arba mažesnė nei tikėtasi. 

Tuo tarpu euro zonoje infliacija išliko aukštesnė nei tikėtasi – 2,2 proc.,  o bazinė infliacija (neapimanti nepastovių energijos ir maisto kainų) padidėjo nuo 2,4 iki 2,7 proc. Dalis šio augimo buvo susijusi su šventėmis ir išaugusiu vartojimu, tačiau paslaugų kainos augo tvirčiau nei manyta. Visgi, atsižvelgiant į lėtėjantį darbo užmokesčio augimą ir vis dar griežtėjančias bankų skolinimo sąlygas, greičiausiai tai vienkartinis efektas. 

Valiutų rinkos: ar dolerio stiprėjimas tvarus? 

Reaguodamas į tarifų „atostogas“, JAV doleris patyrė vieną stipriausių dienų per pastarąjį mėnesį. „EUR/USD“ valiutų poros kursas smuko nuo 1,15 aukštumų šiais metais iki 1,11 JAV dolerių už vieną eurą. 

Tačiau toks judėjimas atrodo labiau taktinio, o ne struktūrinio pobūdžio. Investuotojai vis dar reikšmingai nusiteikę mažinti savo dolerio pozicijas, ypatingai kai kelių šalių atstovai išreiškė galimybę mažinti savo „USD“ aktyvus kaip atsaką į tarifus. Tad dabartinis ralis greičiausiai yra esamų investuotojųpozicijų uždarymo rezultatas. Be to, „EUR/USD“ kursas vis dar išlieka žemiau vertinamos vertės, rodydamas neigiamą rizikos premiją JAV dolerio atžvilgiu. 

Investuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu doleris gali išlikti stiprus, tačiau jei JAV duomenys pablogės, tendencija gali greitai apsiversti. Ilgalaikiai JAV turto srautai išlieka silpni dėl fiskalinės ir politinės neapibrėžties. 

ECB ir kredito augimas: ar sustabdys palūkanų mažinimą? 

Tarifų eskalacija dažnai sukelia finansų rinkų svyravimus – stiprėja doleris, silpnėja akcijų rinkos, mažėja rizikos apetitas. Būtent šie procesai buvo fiksuoti pastaruoju metu. Tai gali turėti įtakos ir Lietuvos skolų rinkai (pvz., valstybės ar įmonių obligacijų paklausai), taip pat paskatinti kapitalo nutekėjimą iš besivystančių rinkų, įskaitant Baltijos regioną. 

Europos kredito rinka rodo atsigavimo ženklus: kovo mėn. paskolų augimas įmonėms siekė 2,3 proc., o namų ūkiams – 1,7 proc. metinį augimą. Kredito impulsas (kredito augimo pagreitis) pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. 

Tačiau šie skaičiai vis dar kuklūs. Europos centrinis bankas balandžio susitikime nutraukė „monetarinio politikos griežtumo“ vertinimą, o jo prezidentė C. Lagarde pavadino jį „beprasmiu“, kai ekonomika patiria šoką. Taigi, nors kredito augimas padeda ekonomikai, jis neturėtų trukdyti tolesniems palūkanų mažinimams. 

ECB nuo 2024 m. pradžios bazinę palūkanų normą sumažino jau septynis kartus – ir kol kas niekas nerodo, kad ši kryptis keisis per artėjantį birželio 6 d. susitikimą.Rinkose tikimasi, kad palūkanų norma bus sumažinta iki 2 proc., o finansų dalyviai tam suteikia net 84 proc. tikimybę.  

Skolos vertybiniai popieriai – kas iš to Lietuvai: audra po ramybės? 

Aukšti JAV tarifai sukeltųpoveikį ir obligacijų rinkai: nuo galimo infliacijos šoko ir pasikeitusių palūkanų lūkesčių iki kapitalo srautų judėjimo krypties pasikeitimo. Lietuvos skolos vertybinių popierių rinka yra maža, tačiau ypatingai jautri lūkesčių pasikeitimams – išoriniai šokai greitai atsiliepia per kainodarą, paklausą ir palūkanų premijas. Investuotojams šis metas – tiek iššūkių, tiek galimybių laikas, kai reikalinga aktyvi rizikos valdymo ir diversifikacijos strategija. 

Kai pasaulinė rizika išauga, ypač kai investuotojai linkę palaukti ir stebėti, kaip klostysis situacija, kapitalo rinkose sumažėja paklausa – ir tai ne visada susiję tik su kainomis.Tad svarbu žiūrėti į būsimus vertybinių popierių išpirkimus, nes tikėtina atsirasemitentų, kurie susidurs su sunkumais ir negalės trumpuoju laikotarpiu refinansuoti savo skolos. 

Tačiau ECB ir toliau mažinant bazines palūkanų normas, kur kas labiau panašu, kad dauguma emitentų pasibels į investuotojų duris siekdami refinansuoti ir užfiksuoti mažesnes palūkanas už turimas skolas.  

Instituciniai investuotojai, tokie kaip fondai, bankai, draudimo įmonės, gali būti atsargesni pirkdami Baltijos šalių obligacijas, ypatingai jei JAV ir Kinijoje ar JAV ir visų kitų šalių (ko D. Trumpo sąraše tik nėra) muitų karų rizika išauga. Jei instituciniai investuotojai galimai atsitrauktų, tai privatūs investuotojai turėtų galimybe pasinaudoti kainos diktavimo nauda ir didinti diversifikaciją portfeliuose – mišrūs portfeliai su trumpesnėmis trukmėmis skolos popieriais ar obligacijų fondais gali būti lankstesni.