E. Džiugytė. Palūkanos – naujoji ekonomikos jėga: kaip investicijos neša naudą žmonėms ir valstybei

„Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė

Lietuvoje vis aktyvėjant diskusijoms apie mokesčių didinimą bei būtinybę rasti papildomų šaltinių gynybos išlaidoms padengti, finansų rinkos tyliai, bet nuosekliai formuoja naują ekonomikos stuburą. Per ne pilną 2025 metų pirmąjį pusmetį „Artea“ banko klientai gavo daugiau nei 13,5 mln. eurų palūkanų pajamų už turimas obligacijas – beveik trečdaliu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, o per visus 2024 metus ši suma viršijo 29 mln. eurų.

Minėti skaičiai nėra tik investuotojų sąskaitų eilutės, tai – realus kapitalo judėjimas, kuris kuria ekonominę vertę Lietuvoje. Investicijų grąža tampa neatsiejamu ekonominio augimo, finansinio stabilumo ir net nacionalinio saugumo elementu.

Investicijų augimas: daugiau nei statistika

Kai Lietuvos gyventojai per pusmetį uždirba daugiau kaip 13 mln. eurų už skolos vertybinius popierius, tai nėra tik asmeninis laimėjimas. Tai ir makroekonominis rezultatas, kuris turi daugiasluoksnę naudą: nuo gynybos iki vartojimo, nuo finansinio saugumo iki inovacijų. Didėjanti grąža iš investicijų – kaip vakcina nuo ekonominio silpnumo. Ir būtent kapitalo rinkos gali tapti tuo tiltu tarp privačių finansų ir viešojo gėrio.

2025 m. vien tik iš „Artea“ banko klientams išmokėtų palūkanų buvo galima suformuoti apie 5 600 atskirų 2 mėnesių atlyginimų dydžio rezervų, po 2 400 eurų kiekvienam. Toks kapitalas – reali apsauga nuo nenumatytų išlaidų ir tvarus būdas prisidėti prie valstybės stiprėjimo. Be to, 140 proc. augo obligacijų leidėjų mokėjimai, o 20 proc. daugiau palūkanų mokėjimų leido dažniau reinvestuoti, didinant ilgalaikę portfelio grąžą.

Augant infliacijai, geopolitinei įtampai ir spartėjant skaitmenizacijai, vis daugiau gyventojų suvokia, kad vien taupymo nepakanka. Net nuosekliai investuojant po 100 eurų per mėnesį, per 20 metų konservatyvi 5-7 proc. grąža leidžią sukaupti per 50 000 eurų portfelį – tai tampa atsvara kasmet nuvertėjantiems gryniesiems.

Lietuva vis dar atsilieka, tačiau tempas auga

Nepaisant progreso, pagal investavimo aktyvumą Lietuva dar atsilieka nuo Vakarų valstybių. Aktyviai investuoja į vertybinius popierius vos keli procentai gyventojų, kai Skandinavijoje – per 30 proc., o Vokietijoje apie 18 proc. ECB duomenimis, vidutinis lietuvių namų ūkių finansinio turto portfelis sudaro apie 15 tūkst. eurų, kai Vakarų Europoje – 60-90 tūkst. eurų.

Tačiau tempas auga. Lietuvos gyventojų valdomo investicinio turto vertė pernai išaugo penktadaliu, apie 600 mln. eurų, ir metų pabaigoje siekė 3,3 mlrd. eurų. Vis dėlto, tai tesudaro nedidelę dalį nuo BVP. Lietuvos banko duomenimis gyventojų sandorių skaičius, palyginti su 2023 metais, išaugo dvigubai, o portfelio valdymo sutarčių skaičius – penkis kartus. Šie skaičiai jau ne vienus metus dvigubėja ir leidžia mus kur kas sparčiau judėti.

Kapitalo rinkos – strateginis finansinės gynybos instrumentas

Lietuva planuoja 2026-2030 m. laikotarpiu didinti gynybos finansavimą 12 mlrd. eurų, išlaikant iki 5-6 proc. BVP lygį kasmet. Tačiau šioms išlaidoms finansuoti reikia struktūrinių, o ne vienkartinių sprendimų. Kapitalo rinkos galėtų tapti vadinamuoju ketvirtuoju ramsčiu: valstybės obligacijos, specialūs gynybos fondai pritrauktų ir institucinius, ir mažmeninius investuotojus.

2024 m. buvo sėkmingai išplatinta pirmoji gynybos obligacijų emisija parodė: piliečiams rūpi, ir jie nori prisidėti. Per devynis platinimus buvo pritraukta apie 52 mln. EUR ir ne vienas tūkstantis investuotojų. Kapitalo rinkos galėtų tapti strateginiu finansavimo šaltiniu gynybos reikmėms, pavyzdžiui specialios gynybos obligacijos vidaus investuotojams ar gynybos tematikos fondai.

Jei tik 20 proc. Artea klientų gautų palūkanų už 2024 m. (6 mln. eurų) būtų nukreipta į gynybos finansavimą, tai galėtų tapti simboliniu, bet labai apčiuopiamu indėliu. Tai daugiau nei visas mažo miestelio metinis savivaldybės biudžetas.

Mokesčių kėlimas - ar tikrai teisingas kelias?

Diskusijose apie investicijų pajamų apmokestinimą svarbu vertinti pasekmes. Smulkieji investuotojai dažniausiai yra labiausiai jautrūs mokesčių pokyčiams. Net ir 15-20 proc. apmokestinimas gali reikšti, kad investicijos bus atidėtos, tikėtina kapitalas pajudės į užsienio rinkas, o investicijos į Lietuvos ekonomiką sumažės.

Tokie veiksmai neskatina tvarios plėtros. Priešingai – gali ją slopinti. Ieškodama galimybių finansų sistema galėtų pasiūlyti alternatyvų kelią – investicines paskatas, pvz., atleidimą nuo mokesčių investuojant į ESG, švietimą ar gynybos projektus.

Gyventojų investicijų grąža – tai ne prabanga, o finansinio stabilumo įrankis. Turėdamas 100 tūkst. eurų portfelį ir 8 proc. metinę grąžą, investuotojas gauna 8 000 eurų metinių pajamų. Tai daugiau nei vidutinė 2 mėnesių alga Lietuvoje – be darbo, be valstybės paramos. Toks kapitalas mažina priklausomybę nuo pensijų sistemos, kuria ilgalaikį rezervą ir leidžia žmonėms tapti ne tik vartotojais, bet ir ekonomikos partneriais.

Argumentų prieš mokesčių didinimą yra daug, kapitalo rinkos ir prie to tik prisidėtų. Didesni mokesčiai reiškia lėtesnis kapitalo rinkos augimas, mažiau projektų, mažiau augimo ir mažiau darbo vietų. Finansinis sektorius vietoje to siūlo alternatyvą – mokestines paskatas investuoti, ypač kai tai daroma į strateginius sektorius: energetiką, gynybą, švietimą.

Investicijos – tai mūsų visų saugumas

Kiekviena sumokėta palūkanų ar dividendų suma šiuo metu Lietuvoje yra žingsnis link finansinės nepriklausomybės, atsparumo ir nacionalinio saugumo. Užuot apmokestinę šią augančią tendenciją, turėtume ją remti, skleisti ir skatinti. Nes investicijos – tai ne tik pinigai. Tai pasitikėjimo ir atsakomybės santykis tarp gyventojų, verslo ir valstybės.

Kapitalo rinkos gali ir turi tapti strateginiu Lietuvos instrumentu. Ir ne tik siekiant grąžos, bet ir stiprinant valstybę. Nes investuodami – mes statome ne tik savo ateitį, bet ir visos šalies saugumą. Kapitalo rinkos gali tapti tuo „ketvirtuoju instrumentu“, kuris leidžia pritraukti lėšų efektyviai ir tvariai, valstybės obligacijos gynybai gali padėti mobilizuoti vidaus kapitalą, o specialūs gynybos fondai įtrauktų tiek institucinius, tiek ir mažmeninius investuotojus.

Per pastaruosius penkerius metus investavimas Lietuvoje iš nišinės temos virto plačiai aptarinėjamu reiškiniu. Vis daugiau žmonių, ne tik didmiesčių profesionalų, bet ir regionų gyventojų, pradeda rūpintis savo finansiniu saugumu bei kurti kelią į finansinę laisvę.