Spaudos centras
Spaudos centras
Pasiūlymas išimti iš progresinio krepšelio jautriausias pajamų rūšis rodo, kad politikai pripažįsta progresinio apmokestinimo žalą, tačiau atsisakyti jo nesiryžta, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. Perėjimą prie progresinio pajamų apmokestinimo ji vadina pavojingiausiu lūžiu šalies mokesčių sistemoje.
„Mokesčių sistemos sujaukimas progresiniais mokesčiais siunčia signalą žmonėms, kad kurti ir investuoti Lietuvoje nėra skatinama, o atvirkščiai – baudžiama didesniais tarifais. Ir tai vyksta tada, kai mūsų ekonomika auga kaip jokia kita regione ir leidžia žymiai viršyti tą biudžeto padidinimą, kurį politikai planuoja surinkti padidintais mokesčiais“, – sakė E. Leontjeva.
Jos teigimu, visuomenė dar iki galo nesuvokia, kokie pokyčiai laukia, kai į suminį pajamų krepšelį pateks ne tik pajamos iš samdomo darbo ir individualios veiklos, bet ir autorinio atlyginimo, kapitalo prieaugio, palūkanų.
„Vien Valstybinei mokesčių inspekcijai susidoroti su skirtingais laipteliais, taikomais pajamų krepšeliui, bus didžiulis iššūkis. Juk iki šiol viskas buvo apmokestinama skaidriai ir paprastai. Dabar gi visus metus plušėjęs žmogus pasibaigus metams gali atrasti, kad „nusipelnė“ didesnių mokesčių, nes jo pajamos metų gale dėl gautos premijos Kalėdoms viršijo progresinį laiptelį ir dabar jis turi primokėti valstybei“, – aiškino LLRI prezidentė.
Dalis politikų, E. Leontjevos teigimu, progresinių mokesčių žalą pripažįsta, ir todėl sutinka, kad būtina ištraukti vis daugiau pajamų rūšių iš suminio progresinių mokesčių krepšelio. Pasiekimu ekonomistė vadina tai, kad investicinė grąža, uždirbta naudojant pernai įteisintą investicinę sąskaitą nebus įtraukiama į progresinį apmokestinimą.
„Tokį Seimo biudžeto ir finansų komiteto sprendimą sveikiname, nes tai leis išvengti staigmenų metų gale ir gyventojams kuriamo neapibrėžtumo – pajamoms viršijus 6,9 tūkst. per mėnesį, mokesčio tarifas kils iki 25 proc. Tai darytų investicinę sąskaitą mažiau patrauklia, demotyvuotų žmones investuoti ir taupyti”, – kalbėjo E. Leontjeva.
Be to, jos teigimu, šios rūšies pajamos yra pačios mobiliausios ir gali būti lengvai perkeltos į kitas jurisdikcijas. Tokiu atveju, Lietuva mokesčių negautų iš viso.
Dar vienas pasiektas kompromisas – kapitalo prieaugis už daugiau nei penkerius metus išlaikytas akcijas nepatektų į suminį progresinių mokesčių krepšelį. „Tai bent kažkiek sušvelnina mokesčių reformos padarinius, – aiškino ekonomistė, – nesujaukę iki šiol galiojusios paprastos tvarkos, bent kiek sustabdysime kapitalo nutekėjimą”.
Vis dėlto didele klaida ji vadina tai, kad nebuvo atsižvelgta į pasiūlymą nuo progresinių mokesčių atleisti opcionus, kurie leidžia paprastiems darbuotojams tapti įmonės akcininkais bei gauti papildomų pajamų, kai įmonės vertė išauga.
„Opcionų naudojimas įvairiuose ekonomikos sektoriuose džiugina – jie skatina darbuotojų šeimininkiškumą ir atsakomybę, našumo augimą ir komandos susitelkimą, siekiant rezultatų. Opcionus itin plačiai naudojo startuoliai, augimo stadijoje negalintys pasiūlyti didesnių atlyginimų, bet sudarantys darbuotojams galimybę uždirbti iš įmonės vertės didėjimo. Tačiau pajamos iš opcionų nėra reguliarios: joms gauti dirbama daug metų, ir koks absurdas, kad papildomų pajamų džiaugsmą apkartins progresinis mokestis”, – sakė LLRI prezidentė.
„Visus kompromisus, leidžiančius neįtraukti pajamų į suminį gyventojų pajamų mokesčio krepšelį, sveikiname, ir visgi turiu priminti, kad geriausia būtų apskritai atsisakyti progresinių mokesčių idėjos. Vien kalbos apie juos jau sukėlė talentų ir kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos, o įgyvendinimas gali lemti didelius praradimus Lietuvai. Ne tik biudžeto praradimus, bet aktyviausios gerovę kuriančios visuomenės dalies praradimą”, – kalbėjo ekonomistė.
