EBPO pristatytoje 2025 m. Lietuvos ekonomikos apžvalgoje – pozityvios BVP augimo prognozės, dėmesys visuomenės senėjimo ir fiskalinio tvarumo iššūkiams

Šiandien Vilniuje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių studijų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Isabell Koske pristatė 2025 m. Lietuvos ekonominę apžvalgą ir rekomendacijas, kuriose didžiausias dėmesys skirtas senėjančios visuomenės keliamiems iššūkiams ir fiskaliniam tvarumui.

„Nepaisant besikeičiančios geopolitinės ir ekonominės aplinkos, Lietuvos ekonomika išlieka atspari ir geba prisitaikyti prie naujų iššūkių. Tiek 2025, tiek ir 2026 metais prognozuojamas beveik 3 proc. BVP augimas, o infliacija turėtų išlikti tvariose ribose“, – džiaugėsi finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

Viceministras akcentavo, kad šis augimas grindžiamas stipresne vidaus ir išorės paklausa, augančiomis investicijomis bei atsparia darbo rinka. Tačiau priminė, kad turime būti pasiruošę galimoms rizikoms, tokioms kaip – tarptautinės prekybos suvaržymai, geopolitinė įtampa ir demografiniai iššūkiai. 

Vis dėlto, anot K. Vaitiekūno, Lietuva turi įvairių galimybių: spartesnis monetarinės politikos švelninimas, investicijų į saugumą didėjimas, Europos žaliojo kurso projektų įgyvendinimas, palankesnės migracijos tendencijos ir perėjimas prie tvarios energetikos bei spartėjantis ES fondų lėšų panaudojimas gali atverti naujas augimo perspektyvas.

EBPO vertinimu, tvarus realaus darbo užmokesčio padidėjimas, gana atspari darbo rinka, kurioje nedarbas yra mažesnis už ilgalaikį vidurkį ir didėjantis vartotojų pasitikėjimas turėtų skatinti namų ūkių vartojimo intensyvumą, o investicijos – BVP augimą (atitinkamai 3,1 % 2025 ir 2.8% 2026 metais).

EBPO apžvalgoje pabrėžiama, kad didesnė konkurencija mažmeninėse energijos rinkose, tvirtesnės vidaus kapitalo rinkos, didesnės išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, geresni skaitmeniniai įgūdžiai bei tolesnis viešojo sektoriaus skaidrumo gerinimas padidintų įvairių sričių našumą. 

„Natūralu, kad pagrindinis dėmesys šiuo metu skiriamas gynybai. Tad laukia nemenkas iššūkis – ženkliai padidinti finansavimą gynybai ir tuo pačiu išsaugoti valstybės finansų tvarumą. Tačiau tvari fiskalinė politika, žmonių socialinė gerovė, investicijos į saugumą ir viešųjų paslaugų stiprinimas yra pagrindiniai artimiausių ketverių metų 19-osios Vyriausybės prioritetai, todėl džiugu, kad EBPO rekomendacijos tik patvirtino teisingą mūsų kryptį“, – pabrėžė finansų viceministras K. Vaitiekūnas.

Viceministras sutiko su EBPO išvadomis, kad kapitalo rinkos Europoje, įskaitant Lietuvą, vis dar yra nepakankamai išvystytos, o daugelis įmonių susiduria su priėjimo prie finansavimo šaltinių  sunkumais. Ši problema nėra būdinga tik Lietuvai – ji egzistuoja visoje ES, nes didžioji dalis įmonių vis dar priklauso nuo bankinio finansavimo, o alternatyvūs kapitalo pritraukimo būdai nėra pakankamai išnaudojami. 

„Lietuva tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu deda daug pastangų siekdama kapitalo rinkos plėtros. Siekiant spręsti šiuos iššūkius, Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi Kapitalo rinkos plėtros gaires 2023–2025 m. Be to, Baltijos šalys glaudžiai bendradarbiauja kuriant bendrą PanBaltic kapitalo rinką. Šios iniciatyvos tikslas – stiprinti regioninį kapitalo rinkų integravimą, didinti jų patrauklumą investuotojams ir sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms pritraukti finansavimą“, – teigė viceministras. 

Apžvalgoje taip pat teigiama, kad norint pasiekti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus ir padidinti energetinį saugumą, labai svarbu užtikrinti pakankamą investicijų į atsinaujinančiąją energiją finansavimą ir sumažinti transporto išmetamųjų teršalų kiekį. Tam būtina skatinti privačias investicijas išlaikant pakankamą ilgalaikių projektų grandinę privatiems investuotojams. 

Be to, prognozuojama, kad spartesnis pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių augimas užtikrins laipsnišką eksporto gerėjimą. Žinoma, ekonominė veikla euro zonoje kartu su pasauline žaliavų kaina ir geopolitine įtampa yra pagrindinė rizika pozityvioms perspektyvoms.

Specialusis 2025 m. apžvalgos skyrius skirtas demografiniams iššūkiams Lietuvoje, kuriame teigiama, kad dėl laukiančio didelio demografinio šoko reikia užtikrinti visų kvalifikacijų darbuotojų imigraciją, skatinti grįžtamąją migraciją bei vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą, siekti aktyvesnio naudojimosi privačiomis pensijų sistemomis ir ekonomiškai efektyviai gerinti sveikatos priežiūros sistemą – toliau racionalizuoti ligoninių tinklą bei įvairiomis formomis skatinti sveikesnį visuomenės gyvenimo būdą.

Papildoma informacija:

Kas dvejus metus EBPO rengiamos ekonominės apžvalgos tikslas – identifikuoti sektorinės politikos poveikį ilgalaikiam šalies augimui ir makroekonominei situacijai. EBPO ekspertų teikiamos rekomendacijos padeda identifikuoti problemas šalyje bei jų sprendimo būdus. 

EBPO – tai 38 valstybes vienijanti tarptautinė organizacija, įkurta 1961 metais JAV ir Kanadai prisijungus prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vienijusios Europos šalis bendram tikslui – atstatyti po II pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. Organizacijos centrinė būstinė įsikūrusi Paryžiuje. Lietuva šios organizacijos nare tapo 2018 m.

Organizacija siūlo savo nariams ir šalims partnerėms ekspertinę paramą, pagrįstą organizacijos vertybėmis, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus makroekonomikos, aplinkosaugos, švietimo, mokslo, technologijų, inovacijų srityse.