Spaudos centras
Spaudos centras
Šiandien Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) posėdyje buvo patvirtintas Lietuvos fiskalinis struktūrinis planas ir Tarybos rekomendacijos, tame tarpe ir dėl nacionalinės išlygos gynybos išlaidoms.
ECOFIN posėdžio metu 15-kai šalių, kartu ir Lietuvai, patvirtintos EK rekomendacijos dėl nacionalinės išlygos taikymo gynybos išlaidoms.
Lietuvai rekomenduojama laikytis siūlomo didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo ir kartu pasinaudoti galimybe pagal nacionalinę išlygą didinti gynybos išlaidas.
Taip pat kviečiama užtikrinti pakankamą sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir bendrųjų viešųjų paslaugų finansavimą. Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui.
„Tarybos sprendimai dėl išlaidų ribų ir patvirtinta išlyga gynybai mums yra labai svarbūs formuojant artimiausių metų Lietuvos fiskaline politika“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.
Ministro teigimu, tikslas yra ne tik užtikrinti tvarų viešųjų finansų valdymą, bet ir kurti tokią valstybės išlaidų struktūrą, kuri skatintų ilgalaikį ekonomikos augimą.
„Fiskalinės drausmės išlyga kartu su papildomomis biudžeto pajamomis dėl ką tik priimtų mokesčių įstatymų pakeitimų, pritrauktas tarptautinių institucijų finansavimas yra skirtingų fiskalinių priemonių derinys, atveriantis erdvę reaguoti į didesnių išlaidų poreikį gynybai finansuoti“, – pridūrė R. Šadžius.
Pagal patvirtintą Lietuvos fiskalinį struktūrinį planą (FSP), 2025–2028 m. laikotarpiu vidutinis grynųjų išlaidų metinis augimas turėtų neviršyti 5,2 proc., o vien 2025 m. – 6,1 proc.
Finansų ministerijai dialogo su Europos Komisija metu pavyko pasiekti, kad grynųjų išlaidų didėjimas būtų spartesnis nei buvo numatytas Europos Komisijos Lietuvai pateiktose pirminėse išlaidų augimo gairėse.
Tarybos patvirtintos grynųjų išlaidų augimo normos Lietuvai yra didžiausios palyginti su kitomis regiono valstybėmis. Palyginimui vidutinis metinis grynųjų išlaidų augimas 2025–2028 m. Latvijoje sudarys 4,1 proc., Estijoje – 4,8 proc., o Lenkijoje – 4,6 proc.
Nacionalinė išlyga gynybos išlaidoms numato galimybę laikinai (2025–2028 metais) papildomai viršyti fiskaliniame struktūriniame plane patvirtintas grynųjų išlaidų ribas iki 1,5 proc. BVP, jeigu išlaidos skiriamos išimtinai gynybos sričiai. Pasibaigus laikotarpiui valstybės narės įsipareigoja ir toliau neperžengti ES fiskalinės drausmės taisyklėse numatytos 3 proc. BVP viešųjų finansų deficito ribos.
FSP pateikiamos grynosios išlaidos naujoje ekonominės valdysenos sistemoje yra pagrindinis stebimas ir vertinamas rodiklis tikrinant, ar ES valstybė narė laikosi ES valstybėms narėms taikomų fiskalinės drausmės taisyklių. Tuo pat metu kasmet svarbu užtikrinti ir Mastrichto kriterijaus deficitui laikymąsi.
Biudžetų planavimas ir jų vykdymas laikantis šių didesnių išlaidų augimo ribų, ilguoju laikotarpiu (iki 2038 m.) užtikrintų viešųjų finansų tvarumą, įvertinus ir su visuomenės senėjimu susijusius kaštus.
Lietuvos vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinį struktūrinį planą galima rasti ČIA.
Papildoma informacija:
Valdžios sektoriaus grynosios išlaidos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/1263: valdžios sektoriaus išlaidos, neįskaitant išlaidų palūkanoms mokėti, ES programų išlaidų (kurios lygios pajamoms iš ES), nacionalinių išlaidų ES bendrai finansuojamoms programoms finansuoti, ciklinio pobūdžio nedarbo išmokų ir įvertinus diskrecines pajamų priemones, vienkartines bei kitas laikinąsias priemones.
ES valstybėms narėms rengiant savo fiskalinius struktūrinius planus, EK iš anksto pateikia techninę informaciją (išlaidų augimo gaires) – indikatyvias didžiausias galimas ir ES fiskalinės drausmės taisykles atitinkančias grynųjų išlaidų augimo ribas.
ES fiskalinės drausmės taisyklės yra įtvirtintos ES Stabilumo ir augimo pakto Reglamente (ES) 2024/1263.