Efektyvus energijos naudojimas – mūsų pačių rankose

Jau antrą kartą iš eilės Vilniuje lapkričio 9-10 dienomis vykusi konferencija "Efektyvus energijos panaudojimas. Būsto renovacija" šiemet visą dėmesį skyrė itin aktualiai visuomenės temai – daugiabučių renovacijai. Konferenciją surengė Birutės Galdikas gamtosaugos ir labdaros fondas bei asociacija "Lietuvos Vokietijos forumas", kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Hanza Parlamentu bei Ūkio baku. Įsibėgėjant šildymo sezonui, žmonės perskaičiuoja savo išlaidas, nes su brangstančia šiluma susiduria kiekvienas. Pinigų šildymui tenka atseikėti vis daugiau ir daugiau. Tai ir paskatina pradėti mąstyti apie tai, ką galima nuveikti, siekiant efektyviau išnaudoti resursus – namai sandarinami, efektyvinama šilumos sistema, apšiltinami namai, keičiami langai ir pan., tačiau kompleksinės daugiabučio renovacijos vyksta vangiai. Ūkio banko Komercijos tarnybos vadovo Justo Babarsko nuomone, didžiausias trukdis daugiabučių renovacijai yra žmonių baimė įsipareigoti. Bendrijai svarstant dėl kredito ėmimo renovacijai, gyventojai nėra tikri, ar grąžinti paimtą kreditą sugebės visi bendrijos nariai (kreditas išduodamas bendrijai, o ne asmeniui). "Manome, kad situaciją išgelbėtų kreditų draudimas. Tokiu būdu dingtų baimė skolintis, ir žmonės mobilizuotųsi lengviau, - įsitikinęs J.Babarskas. – Pastebime ir tai, jog žmonės bijo ir nusivilti. Jie nerimauja, kad jų investicijos gali neatsipirkti, o būsto kaina po renovacijos, esant nestabiliai ekonomikos situacijai, gali neišaugti". Pasak J.Babarsko, renovacija yra svarbi ir taupymo sumetimais: energijos suvartojimas nerenovuotuose namuose yra neefektyvus, žmonės išleidžia daug pinigų šildymui, kai tuo tarpu nesandariame name prarandamas didelis kiekis energijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje 22,4 proc. daugiabučių yra senos statybos su labai prasta šilumine izoliacija, kurie sunaudoja 35 kW/m2 šildymui. Dar 55 proc. senos statybos nerenovuoti namai sunaudoja apie 25 kW/m2. Tuo tarpu naujos statybos ir senos statybos renovuoti namai sunaudoja beveik 2,5 karto mažiau šiluminės energijos nei nerenovuoti – tik 15 kW/m2. Tokių namų yra 17,3 proc. Ir tik 4,6 proc. naujos statybos kokybiškų namų naudoja 8 kW/m2. Jeigu palygintume šilumos suvartojimą pinigine išraiška, tai senos statybos nerenovuotame name 60 m2 butas moka apie 322 Lt per mėnesį, o renovuotame – apie 166 Lt. Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Antanaitis pabrėžė, jog norint sumažinti išlaidas už buto šildymą, būtina tinkamai prižiūrėti savo būstą, jį laiku remontuoti, atnaujinti ir modernizuoti. Taip pat reikia rinkti privalomas kaupiamąsias įmokas privalomiesiems darbams atlikti. Lietuvoje yra neefektyvi daugiabučių namų turto valdymo schema, nes butų savininkai rūpinasi tik savo butais, bet ne bendrosiomis erdvėmis (pvz., stogu, laiptinėmis, rūsiais). Būtina aktyviau steigti namų ūkių bendrijas, gyventojus motyvuoti ir skatinti patiems būti atsakingiems už savo turtą. Išlaidų šilumai dydį lemia ne tik šilumos kilovatvalandės kaina, bet ir bendrasavininkių sugebėjimai tinkamai prižiūrėti savo būstą. Pranešėjas Lauri Suu konferencijoje papasakojo apie konkrečią Estijos patirtį. Estijos būsto renovacijos agentūra "KredEx" teikia paskolas būsto atnaujinimui. Ši valstybės įkurta agentūra garantuoja lengvatines paskolas būsto atnaujinimui su ne didesnėmis nei 4,4 proc. metinėmis palūkanomis. Estijoje daugiabučių renovacija įgavo pagreitį, nes atlikti tyrimai parodė, jog daugiabučio renovacija naudinga tiek gyventojams, tiek ir valstybei: gyventojai taupo, šildydami tik butus, o ne orą, o valstybė taupo taupydama energetinius resursus. Pradžioje visuomenė buvo skeptiškai nusiteikusi būsto atnaujinimo atžvilgiu, nes 60m2 buto atnaujinimui reikalinga paskola sudaro apie 20 tūkstančių litų. Prasidėjus renovacijos programos viešinimui žiniasklaidoje, internete bei tiesioginiais laiškais, buvo siekiama paaiškinti visuomenei, kad renovuoti namai per pusę sumažina energetines sąnaudas, o paimtą kreditą sugrąžinti nėra sunku, nes atsiranda papildomų lėšų sumažėjus išlaidoms už šildymą. Gyventojai vis dėlto buvo įtikinti, kad renovacijos – vienintelė išeitis. "KredEx" būsto paskola suteikiama 20 metų su 10 metų fiksuotu laikotarpiu ir iki 4,4 proc. metinių palūkanų, tuo trapu palyginimui komercinė paskola suteikiama tik 10 metų su 5 metų fiksuotu laikotarpiu ir metinėmis palūkanomis iki 10 proc. Pranešėjas Jörg Wortmann iš Vokietijos atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje, kalbant apie renovaciją, dažnai pamirštama kita itin aktuali tema – vėdinimas. Tyrimas rodo, jog keturių asmenų šeima per dieną į orą išskiria 10-15 litrų vandens. Tai sudaro palankias sąlygas daugintis pelėsiui, kuris kenkia žmonių sveikatai. Pasak ekspertų, tipiškoje nevėdinamoje buto svetainėje per valandą anglies dvideginio koncentracija peržengia leistinas jo higienines normas. J. Wortmann pristatė kelis vėdinimo problemų spendimo būdus, leidžiančius kuo mažiau kenkti aplinkai ir gyventi sveikai, šiltai bei ženkliai mažiau priklausant nuo kuro kainų ir tiekėjų. Vienas iš šių būdų – tai naujoji energija (saulės kolektoriai), atsiperkantys per penkerius metus. Jie didele dalimi išspręstų biokuro žaliavos trūkumą. Dar vienas aktualus klausimas, kalbant apie renovaciją – tai jos kompleksiškumas. Labai svarbu, kokios medžiagos naudojamos, ar darbus atlieka profesionalai. Valstybė, organizuodama darbų konkursus, turėtų atsižvelgti ne į mažiausią kainą, o į kokybę ir rangovo profesionalumą. Konferencijos pranešėjų nuomone, reiktų labiau atkreipti dėmesį į inžinierių ir statybininkų atestaciją ir sukurti tinkamą atestacinę sistemą. Trūksta tinkamo ir profesionalaus renovacijos monitoringo, šiuo metu jis vyksta tik "popieriniu" lygmeniu. Lietuvoje šiuo metu valstybė kompensuoja 15 proc. renovacijos išlaidų, jeigu pasiekiami renovacijos tikslai. Renovacijai teikiami lengvatiniai kreditai iki 20 metų laikotarpiui su ne didesne nei 3 proc. metinių palūkanų norma. Paraleliai su konferencija taip pat įvyko verslo mugė "Būsto renovacija", kurios tikslas buvo pristatyti technologijų naujoves ir sprendimus būsto renovacijos srityje.