Spaudos centras
Spaudos centras
Paskutinę balandžio dieną Lietuvos Vyriausybė pritarė pensijų kaupimo sistemos antrosios pakopos pokyčiams, kuriais siūloma leisti gyventojams pasitraukti iš sistemos ir atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, patvirtinus šiuos pakeitimus, iš II pensijų kaupimo pakopos maksimaliai galėtų pasitraukti iki 20 proc. kaupiančiųjų. Toks variantas įvardijamas kaip „juodžiausias scenarijus“.
Pasitrauks penktadalis ar daugiau?
Tai išgirdę, Estijos pensijų reformos autoriai turbūt tik liūdnai nusišypsotų: kai 2021 m. šios šalies gyventojams buvo leista pasitraukti iš antrosios pakopos, penktadalis (arba apie 150 tūkst. žmonių) taip padarė jau patį pirmąjį mėnesį, visi kartu atsiėmę apie 1,34 mlrd. eurų. 2023 m. pabaigoje pasitraukę arba pateikę prašymus pasitraukti iš sistemos jau buvo maždaug trečdalis (apie 32 proc., arba 235 tūkst.) visų II pensijų pakopos dalyvių, o šiuo metu šis skaičius artėja prie 40 proc.
Būtent tokį – dvigubai didesnį, nei prognozuoja SADM – pasitrauksiančiųjų skaičių mūsų šalyje projektuoja ir Lietuvos bankas. Centrinio banko makroekonominiu vertinimu, 40-čiai procentų kaupiančiųjų atsiėmus lėšas, Lietuvos ekonomika ne tik patirtų didelių trumpalaikių svyravimų, bet ir susidurtų su dideliais iššūkiais ilguoju laikotarpiu.
Lietuvos bankas nurodo, kad mūsų šalies pensijų pajamų pakeitimo normos ne tik yra mažesnės už Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį, bet dėl demografinių problemų ir toliau mažės. Einamąsias įmokas į pirmąją pensijų pakopą neigiamai veikia mažėjantis gyventojų skaičius ir senstanti visuomenė, o antroji pakopa – pagal dabartinę, vis dar galiojančią sistemą – padeda stabilizuoti ilgalaikes pajamų pakeitimo normas.
Lietuvos banko tyrime konstatuojama, jog dideliam skaičiui gyventojų atsiėmus lėšas iš antrosios pakopos, vidutinė pensijos pakeitimo norma priartėtų prie žemesnio pirmosios pakopos lygio. Siekiant ją kompensuoti, Lietuvai reikėtų arba ilginti pensinį amžių, arba didinti pirmosios pakopos („Sodros“) pensijų draudimo mokesčio tarifus.
Kur keliaus atsiimti pinigai?
Pristatydama pensijų sistemos reformos siūlymus, SADM pabrėžia pasirinkimo laisvę – kad žmogus turi pats nuspręsti, kaip jam elgtis su savo pinigais. Pažvelkime, ką su savo pinigais padarė estai.
Centrinis Estijos bankas šiemet paskelbė tyrimą „Išankstinio pensijų atsiėmimo įtaka namų ūkių finansams ir infliacijai“. Oficialūs skaičiai rodo, kad patį pirmąjį mėnesį po reformos, lyginant su ankstesniu mėnesiu, pasitraukusiųjų iš pensijų sistemos vartojimas išaugo net 87 proc., o lyginant metų ketvirčius, didėjo 29 proc.
Tyrimas taip pat parodė, kad maždaug 30 proc. iš pensijų fondų išsiimtų lėšų buvo panaudotos grąžinti vartojimo skolas, o beveik pusė šių lėšų, net ir praėjus metams, buvo saugomos kaip indėliai, kurių grąža buvo kur kas žemesnė nei antrosios pakopos pensijų fondų.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į lėšų panaudojimo Estijoje tendencijas, prognozuoja, kad Lietuvos namų ūkiai išleis 50–60 proc. atsiimtų antrosios pakopos lėšų.
Lietuvos banko nuomone, dabartiniai SADM siūlymai, jei bus priimti, gali lemti, kad antroji pensijų pakopa taps labiau panaši į paprastą taupymo instrumentą, o ne kaupimo senatvės pensijai produktą.
Ar gali lietuviai tikėtis sočios pensijos?
Naujausiais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, vidutinė ES gyventojo pensija, pagal dabartinius duomenis, sieks maždaug 68 proc. jo uždirbamo atlyginimo. Lietuvos pensijų pakeitimo norma nuo šio skaičiaus atsilieka ir dabar siekia apie 50 proc.
Jei Estija nebūtų įvykdžiusi 2021 m. pensijos sistemos pakeitimų, šios šalies pensininkai būtų galėję tikėtis gauti maždaug 55 proc. atlyginimo siekiančias pensijas. Šiuo metu šis skaičius yra nukritęs iki 34,5 proc. Kitaip tariant, reforma pasiekė, kad pensinio amžiaus sulaukę estai turės kažkaip išgyventi vos už trečdalį savo šiuo metu gaunamų darbinių pajamų. Estijos valdžia dabar jau karštligiškai ieško būdų, kaip iš pensijų sistemos pasitraukusius žmones kuo greičiau į ją sugrąžinti.
Lietuvos banko specialistai pabrėžia, jog „svarstant antrosios pakopos pokyčius, galinčius reikšmingai sumažinti aktyviai kaupiančiųjų asmenų skaičių arba pakeitimo normą, kartu turėtų būti siūlomi alternatyvūs sprendimai, kurie užtikrintų šalies pensijų sistemos tvarumą, pakankamą pakeitimo normą ir galimybę amortizuoti prognozuojamas neigiamas demografines tendencijas“.
Deja, kartu su drastiška II pensijų pakopos reforma nėra siūlomi alternatyvūs sprendimai ir apskritai nutylima, kaip siūlomi pensijų sistemos pakeitimai paveiks Lietuvos žmones ilguoju laikotarpiu.
Todėl kviečiame sprendimų priėmėjus platesnei diskusijai, kaip, keisdami pensijų sistemą, galėtume pasiekti bendro tikslo – sočios senatvės pensijos. Kviečiame politikus nepriimti sprendimų, nepasikonsultavus su bent viena tarptautine organizacija – EBPO, Tarptautiniu valiutos fondu, Pasaulio banku ar Europos Komisija.
Juk visi siekiame to paties: kad Lietuvos žmonės gyventų geriau.
