Gegužės 14 d. Europos Komisija (EK), siekdama sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei nacionalinėms institucijoms ir suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, pateikė pasiūlymą keisti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reglamentus. Šis pasiūlymas yra dalis platesnės EK iniciatyvos ,,Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija”, kuria siekiama sukurti konkurencingą, atsparų ir tvarų ūkininkavimo bei maisto gamybos sektorių. Toliau su šiuo EK pasiūlymu dirbs abu teisėkūros partneriai – ES Taryba ir Europos Parlamentas, kol bus pasiektas sutarimas ir patvirtintas galutinis tekstas.
Pagrindiniai siūlomi pakeitimai ir supaprastinimai
Siūloma daugiau lankstumo dėl Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir kitų reikalavimų taikymo.
Ekologiniams ūkiams siūloma taikyti išimtis dėl GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas), GAAB3 (draudimas deginti ražienas), GAAB4 (dirvos erozija) ir GAAB5 (dirvos danga), GAAB6 (dirvožemio apsauga pažeidžiamiausiais laikotarpiais) ir GAAB7 (sėjomaina ariamojoje žemėje) reikalavimų, darant prielaidą, kad šių GAAB yra laikomasi.
Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, keičiami GAAB1 (daugiamečių pievų išlaikymas) reikalavimai. Valstybėms narėms leidžiama savanoriškai pasirinkti laikotarpį nuo 5 iki 7 m., kuriam suėjus, neariama ir žolėmis apsėta žemė turi tapti daugiametėmis pievomis. Taip pat padidintas leistinas daugiamečių pievų santykinės dalies sumažėjimas nuo šiuo metu galiojančių 5 proc. iki 10 proc. Toks praplėtimas yra aktualus Lietuvai – sumažins poreikio atkurti daugiametes pievas riziką.
Jei nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti privalomi reikalavimai atitinka GAAB4 standartą ir jo tikslus, šios taisyklės gali būti įtrauktos į Strateginį planą ir valstybės narės neprivalo ūkininkams nustatyti kitos praktikos. Ši nuostata gali būti taikoma ir GAAB2 (durpžemių apsauga) reikalavimų taikymui. Be to, suteikta galimybė kompensuoti ūkininkų patirtas išlaidas ir prarastas pajamas, susijusias su GAAB2 reikalavimų įgyvendinimu taikant ekologines sistemas arba agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencines priemones. Lietuva dar iki šio pasiūlymo yra sukūrusi ekologinę sistemą, skirtą durpynus paversti pievomis.
Pasiūlyme numatytas išmokų už sutartinius gyvūnus ir avilius skyrimas agrarinės aplinkosaugos, klimato ir ekologinio ūkininkavimo intervencinėms priemonėms. Iki šiol pagal minimas intervencines priemones išmokas buvo galima skirti tik už plotą.
Siekiant padėti ūkininkams įveikti krizes, siūloma BŽŪP priemonių rinkinį papildyti naujomis neprivalomomis intervencinių priemonių rūšimis. Galimos intervencijos, kurių pagalba krizių atveju būtų galima mokėti išmokas ir kompensuoti nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ligų ar kitų katastrofinių įvykių. Valstybės narės galėtų šiam tikslui skirti ne daugiau kaip 3 proc. metinio BŽŪP plano finansavimo.
Supaprastinta parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams
Padidinta didžiausia metinės išmokos smulkiesiems ūkininkams suma nuo 1250 Eur iki 2500 Eur. Valstybės narės gali skirti šią išmoką smulkiesiems ūkininkams, kaip fiksuotąją sumą arba sumą už hektarą, mokant ją vietoj tiesioginių išmokų. Tokią supaprastintą paramos schemą šiuo metu taiko šešios valstybės narės, Lietuva nedalyvauja. Be to, valstybės narės turės galimybę nuspręsti, kad ši vienkartinė išmoka nepakeičia išmokų pagal ekologines sistemas. Numatyta galimybė šiems ūkininkams netaikyti paramos sąlygų (VR ir GAAB įpareigojimų) kontrolės ir nuobaudų.
Ūkių konkurencingumo stiprinimas
Pasiūlyme numatyta nauja kaimo plėtros priemonė smulkiems ūkiams, pagal kurią smulkus ūkis galėtų gauti 50 tūkst. Eur vienkartinę išmoką verslo plėtrai. Koks ūkis laikomas smulkiu turi apibrėžti valstybė narė.
Siūloma padidinti didžiausią galimą BŽŪP paramos sumą iki 0,5 proc. vaisių ir daržovių sektoriaus programoms, jei šios lėšos bus skirtos mokslinių tyrimų ir inovacijų, aplinkos ir klimato, atsparumo tikslams arba tolesniam gamintojų organizacijų ir (arba) asociacijų ekonominio gyvybingumo rėmimui.
Siekiant sumažinti administracinę naštą, plečiamos galimybės naudoti supaprastintą išlaidų apmokėjimą. Tam tikri supaprastintų išlaidų skaičiavimo metodai, kurie naudojami kitose ES politikos srityse galės būti tiesiogiai taikomi ir BŽŪP panašaus pobūdžio veiksmams, nereikalaujant atlikti skaičiavimų.
Pagerintos galimybės ūkininkams naudotis finansinėmis priemonėmis. Siūloma padidinti apyvartinio kapitalo bendrosios dotacijos ekvivalento viršutinę ribą iki 300 tūkst. Eur. Patobulintos galimybės valstybėms narėms pervesti BŽŪP Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšas į „InvestEU“ programą finansinėms priemonėms. Lietuva žemės ūkio srityje šiuo metu ,,InvestEU” programoje nedalyvauja.
Didesnis lankstumas įgyvendinant Strateginius planus, kontrolės naštos mažinimas
Siekiant sumažinti patikrų ir ataskaitų teikimo naštą, numatoma plačiau naudoti skaitmeninius sprendimus, diegti duomenų valdymą ir sąveikumą. Keičiamas Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) tobulinimas: trys atskiri kokybės vertinimai apjungiami į vieną, patikslinama, jog plotų stebėjimo sistema gali pakeisti tinkamumo sąlygų kontrolės sistemą, papildomai neatliekant patikrų vietoje, valstybių narių bus reikalaujama įgyvendinti „vieno patikros vietoje vizito“ principą. Dėl to turėtų gerokai sumažėti apsilankymų ūkiuose skaičius ir ūkininkų kontrolė.
Siūloma supaprastinti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) (I ramsčio) Strateginio plano keitimų įsigaliojimo tvarką – leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti keitimų įsigaliojimo datą, kuri gali būti nustatyta ir nuo pakeitimo prašymo pateikimo EK dienos nelaukiant oficialaus Komisijos sprendimo dėl Strateginio plano pakeitimo patvirtinimo. Ūkininkams suteikiamas ilgesnis – iki 36 mėnesių – pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų (anksčiau buvo numatyti 24 mėnesiai). Jauniesiems ūkininkams šis laikotarpis galės būti dar ilgesnis, atsižvelgiant į jų verslo plano ypatumus.
Daugiau informacijos yra čia.