Spaudos centras
Spaudos centras
Verslo sektorius istoriškai pasižymi gebėjimu adaptuotis prie kintančių ekonominių sąlygų. Nepaisant finansinio nestabilumo iššūkių, įmonės privalo ieškoti naujų nišų, išnaudoti esamas galimybes ir, jei reikia, optimizuoti veiklas, kad galėtų išlaikyti stabilumą bei siekti ambicingų tikslų. Dažnai tam trukdo didėjantys įsipareigojimai bankams, partneriams bei darbuotojams, už kuriuos verslininkai prisiima moralinę atsakomybę. Nepaisant valdžios teiginių apie mažėjančią infliaciją ir stiprėjančią ekonomiką, verslininkų nerimas dėl dabartinės ekonominės situacijos nesumažėjo. Lietuvos banko duomenimis, infliacijos rodiklis 2024 m. sieks 1,2 %, o 2025–2026 m. prognozuojama 2,4 % infliacija.
Šioje situacijoje tekstilės pramonė priversta ieškoti kūrybiškų sprendimų ir nuolat demonstruoti savo unikalumą bei konkurencinį pranašumą klientams. Tvarumo reikalavimų ir „žaliojo kurso“ politika skatina pramonę diegti naujoves ir investuoti į modernizavimą, tačiau ši transformacija reikalauja reikšmingų finansinių išteklių ir kelia papildomų rizikų. Plėtros bei modernizavimo projektai, pradėti dar prieš pandemiją ar net prieš Ukrainos karo iššūkius, šiandien tampa reikšminga našta tekstilės sektoriaus įmonėms, galinčia lemti jų tolesnę veiklą.
Ryžtas eiti pirmyn
Alytuje įsikūrusi UAB „Textera“ dar 2022 m. gruodį suformulavo ambicingą plėtros ir modernizavimo planą. Pradinis įmonės veiklos etapas buvo itin sėkmingas – pasirašytos ilgalaikės sutartys, pateikti pasiūlymai potencialiems klientams, o atsakingai planuojant biudžetą, kiekvieną mėnesį skiriama po 20 000 EUR statybos ir plėtros darbams. Visgi, anot bendrovės direktorės Ramunės Žemėnienės, jau 2023 m. viduryje pradėjo ryškėti pirmieji ženklai apie besikeičiančias rinkos sąlygas. „Pastebėjome, kad užsakymų apimtys mažėja, keletas Skandinavijos klientų pasitraukė iš rinkos,“ – teigė direktorė. Prasidėję pokyčiai sumažino gaunamų užklausų kiekį ir susilpnino bendrovės finansines galimybes, tačiau, pasak R. Žemėnienės, įmonė liko įsipareigojusi eiti į priekį ir tęsti suplanuotų projektų įgyvendinimą.
Didžiausias iššūkis – finansavimo paieškos
Finansavimo pritraukimas tapo vienu didžiausių iššūkių, nes bankų požiūris į tekstilės sektorių reikšmingai pasikeitė. Pirmasis žingsnis buvo kreiptis į ilgametį partnerį, tačiau bankas atsisakė suteikti finansavimą, nurodydamas sąlygas, kurios įmonei buvo visiškai nepriimtinos. Praradus viltį, užklausos buvo išsiųstos visiems rinkos bankams. Galų gale, sulaukta pasiūlymo iš kito banko, kurio finansavimo sąlygos pasirodė priimtiniausios. Taip verslui buvo suteikta galimybė įgyvendinti planus – bankas skyrė 200 000 EUR įrangos įsigijimui pagal visas būtinas sąlygas.
Stabilizavimas ir ribotos paramos iššūkiai
Pagrindiniai iššūkiai įveikti – naujoji gamykla jau visiškai veikia, o jos perkėlimas į naujas patalpas buvo įvykdytas ypač greitai, vos per savaitgalį. Tačiau dabar įmonei svarbiausia laiku ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus bankams. Viltis siejama su galimu palūkanų normų mažėjimu, nes kreditavimo sąnaudos, siekiančios šešiaženkles sumas, turi reikšmingą poveikį įmonės finansinei būklei. „Tikimės, kad palūkanos mažės, nes tai leistų skirti daugiau lėšų ilgalaikės plėtros projektams,“ – teigia direktorė R. Žemėnienė, pridurdama, kad esamame sklype yra galimybė toliau plėsti gamybos pajėgumus.
UAB „Textera“ vadovė taip pat išreiškia nusivylimą dėl „Invega“ palūkanų kompensavimo sistemos pokyčių. Anksčiau, kai ekonominės sąlygos buvo palankesnės, parama verslui sudarė iki 90 % palūkanų kompensavimo. Šiandien, esant sudėtingesnėms aplinkybėms, ši parama sumažinta iki 40 %. „Su tokiu finansavimo modeliu sunku kalbėti apie realią pagalbą verslui,“ – pažymi R. Žemėnienė.
Pokyčiai vyksta, nors ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.
Šiuo metu tikimasi pokyčių, kurie, manoma, taps juntami naujai išrinktai valdžiai perėmus valstybės valdymą. Bendradarbiavimas su ankstesne valdžia buvo sudėtingas, tai itin pastebėjo įvairios nevyriausybinės organizacijos. Artėjantys JAV prezidento rinkimai taip pat galėtų tapti nauju pasaulinės ekonomikos raidos etapu. „Kaip ir daugelis ekonomistų, taip ir verslo atstovai viliasi, kad šis sunkmetis netrukus baigsis. Tad tikimasi lūžio taško, kuris netrukus turėtų įvykti“, – teigia optimistiškai nusiteikusi LATIA generalinė direktorė Gytė Bėkštienė.
Pasak jos, nepaisant lėtesnio ekonomikos augimo, išlieka tendencijos stabilizacijai, kurią prognozuojama matyti tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tai suteiks platesnes galimybes tekstilės pramonės plėtrai. Tekstilės sektoriaus atstovai laukia permainų ir aiškumo dėl žaliojo kurso programos, kurios įgyvendinimas, kol kas kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų.
Didžiausias neapibrėžtumas juntamas iš vakarų partnerių
Kita Lietuvos tekstilės pramonės įmonė – UAB „LTM Garments“ – susiduria su vakariečių partnerių keliama ekonomine nežinia. Bendrovės generalinis direktorius Jonas Daukantas pažymėjo, kad įmonė iki šiol nesusidūrė su reikšmingais ekonomikos nuosmukiais. Pasak jo, įmonės plėtros planams pandemijos laikotarpis nepadarė ilgalaikės neigiamos įtakos – nors užsakymai tuo metu buvo sumažėję, rinka vėliau atsigavo ir stabilizavosi. „Tačiau, – pridūrė J. Daukantas, – pastaruoju metu juntame Vakarų partnerių, ypač Vokietijos, ekonomikos lėtėjimą, kuris atsiliepia ir mūsų veiklai. Šios šalies klientai išreiškia didelį neapibrėžtumą dėl ateities ekonomikos stabilumo.“
Vizija ir investicijos į tekstilės pramonės ateitį
Įmonės atstovas žvelgia į tolimą perspektyvą ir siekia įgyvendinti strateginius sprendimus, kurie leistų tapti lyderiaujančia ir konkurencinga tekstilės sektoriaus organizacija. „Šiuo metu tobuliname verslo procesus ir valdymo sistemas, o pastaruoju metu daug investuojame į 3D modeliavimo technologijas, kurias laikome itin aktualiomis mūsų ateities veikloje,“ – pažymi UAB „LTM Garments“ vadovas. Įmonė taip pat orientuojasi į naujųjų Europos Sąjungos direktyvų suteikiamas galimybes.
Tekstilės pramonės atstovai tikisi, kad naujoji vyriausybė skirs daugiau dėmesio dialogui su pramonės sektoriaus atstovais ir verslininkais.
