Spaudos centras
Spaudos centras
Autorius: Vyriausiasis „Bigbank“ ekonomistas Raul Eamets
Naujausi duomenys rodo, kad infliacija Lietuvoje ir toliau kyla, tačiau net ir tuo metu, kai kainos buvo pradėjusios mažėti, gyventojai dažnai juto priešingą tendenciją. Kodėl infliacija juntama stipriau ir ar ji Baltijos šalyse išliks didesnė nei kitur Europoje?
Ką iš tiesų rodo statistika: trumpalaikiai svyravimai ir ilgalaikės tendencijos
Gyventojus infliacija veikia didėjančiomis kasdienėmis išlaidomis, įskaitant maisto kainas ir mėnesio elektros sąskaitas. Kartu tai yra pagrindiniai dalykai, kuriuos labiau lemia pasaulinė rinka, o ne vietos politika, nors daugelis gali manyti priešingai. Didelė dalis maisto žaliavų Baltijos šalyse yra importuojama, taip pat pasakytina ir apie elektrą. Jei pažvelgsime į vidutinius vartotojų kainų pokyčius, šios dvi kategorijos vidutiniškai augo sparčiausiai.
Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad, palyginti su 2024 m. rugpjūčiu, maisto kainos padidėjo 6 proc., o būsto, vandens, elektros ir kitų žaliavų kainos – 1,5 proc. Sveikatos priežiūros paslaugos taip pat pabrango 5,1 proc. Tuo metu aprangos ir avalynės kainos kilo tik 0,1 proc. (iki tol šios prekės pigo), nedaug – vos 0,2 proc. – per metus brango ir namų ūkio įranga.
Tačiau, žiūrint į praėjusio mėnesio statistiką, atsiveria visiškai kitoks vaizdas. Duomenys rodo, kad šių metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepos mėnesiu, kainos Lietuvoje visose grupėse sumažėjo 0,2 proc. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos nepakito (būtina atkreipti dėmesį, kad maisto kainos labai priklauso nuo sezono). Transporto išlaidos sumažėjo 0,7 proc., net 1,2 proc. pigo avalynė. Tuo metu švietimo, restoranų ir viešbučių kainos laikėsi tame pačiame lygyje, o alkoholis bei tabakas brango 0,4 proc.
Asmeninė infliacija: kodėl juntame kainas kitaip?
Pagrindinė priežastis, kodėl infliaciją juntame aštriau, yra mūsų kasdienių išlaidų struktūra. Oficiali statistika apskaičiuoja vidutinį visų prekių ir paslaugų kainų pokytį, tačiau kiekvienas turime unikalų vartojimo krepšelį.
Asmeninė infliacija didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo: mitybos įpročių, šeimos narių skaičiaus, nuomos kainų, taip pat nuo to, kiek kiekvieną mėnesį išleidžiame vaistams, degalams, pramogoms ir kitoms prekėms bei paslaugoms. Todėl infliacija kartais gali atrodyti didesnė, nei rodo statistika.
Pavyzdžiui, per metus maisto kainos kilo 6 proc., o būsto ir komunalinių paslaugų – 1,5 proc. Taigi, jei didžiąją dalį pajamų išleidžiate maistui ir būstui, jūsų asmeninė infliacija bus gerokai didesnė už oficialų vidurkį.
Nereikėtų žvalgytis tik į skaičius
Infliacija Baltijos šalyse jau viršijo 3 proc. ribą. Nuogąstaujama, kad šis rodiklis gali tapti nauja norma, tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei infliacija pasieks tokį lygį ir pagrindinėse pasaulio ekonomikose. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų normų lemia vidutiniai infliacijos rodikliai Europos Sąjungoje, įskaitant dideles šalis, tokias kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, todėl Baltijos valstybės neturi tiesioginės įtakos pinigų politikai. Mūsų ekonomikos dalis per maža, o ECB orientuojasi į visos euro zonos vidurkį, kurį labiausiai lemia didžiosios ekonomikos.
Tad Baltijos šalių ekonomikos ciklas nėra visiškai sinchronizuotas su didesnių Europos šalių ciklais, o ekonominis mūsų suartėjimas vis dar ateityje. Tam tikra prasme esame šiek tiek atsiskyrę nuo bendros Europos Sąjungos ekonomikos, todėl infliacija Baltijos šalyse yra didesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.
Mažesnės palūkanų normos skatina vartojimą bei investicijas ir stimuliuoja ekonomiką plačiau. Ekonomikos augimas, savo ruožtu, skatina darbo užmokesčio augimą, o tai didina paklausą ir infliaciją. Taigi, palūkanų normų mažinimas tik skatina infliaciją.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vartotojų kainų indeksą, kuris naudojamas infliacijai matuoti. Jis rodo, kiek vidutinis vartotojas išleidžia įvairioms prekėms bei paslaugoms ir kaip keičiasi jų kainos. Paprasčiau tariant, kai kainos kyla, pinigų perkamoji galia mažėja. Reikėtų prisiminti, kad šis indeksas gali labai skirtis nuo realios gyventojų perkamosios galios.
Vartotojų kainų indeksas skirtas vartojimo prekių ir paslaugų kainoms, o ne investicinio turto vertei matuoti. Standartinis vartotojų kainų indeksas neapima žmonių išlaidų kriptovaliutoms, akcijoms ir tauriesiems metalams, nes šios kategorijos nėra įtrauktos į vidutinio vartotojo krepšelį. Iš tiesų perkamoji galia mažėja daug greičiau, nei rodo vartotojų kainų indeksas.
Blogai ir tai, kad statistikoje neatsižvelgiama į internetu perkamų prekių kainų pokyčius už Lietuvos ribų, nors vis daugiau žmonių kasdienio vartojimo prekes perka internetu iš didelių internetinių parduotuvių Kinijoje. Galbūt laikas pradėti tyrinėti, kurios prekių grupės daugiausia perkamos, paversti tai internetiniu apsipirkimu ir priversti dirbtinį intelektą stebėti šias kainas. Tai nėra lengva, tačiau technologijos šiandien vystosi labai greitai.
Globalūs veiksniai ir ateities neapibrėžtumas
Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje didelė dalis pinigų buvo nukreipta nuo rizikingesnių turto rūšių į vartojimą. Tai kartu su pigios energijos išnykimu ir rytinės rinkos praradimu paskatino infliacijos greitėjimą. Dėl to ir 2022 m., ir 2023 m. patyrėme labai spartų infliacijos augimą.
Per ateinančius 5–10 metų staigaus infliacijos mažėjimo nesitikima, ji netgi gali didėti. JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas įvesti 15 proc. muitus Europai jau prisidėjo prie kainų kilimo. Rugpjūčio mėnesį infliacija JAV buvo 2,9 proc. Tuo metu sparčiai augančios gynybos išlaidos Europoje itin padidino paslėptąją infliaciją, kuri neatsispindi oficialiuose skaičiuose.
Infliacijos naštą galima palengvinti peržiūrint asmenines išlaidas, planuojant pirkinius ir reguliariai lyginant kainas. Taip pat galite sutaupyti pinigų, pavyzdžiui, sumažindami energijos vartojimą namuose ir rinkdamiesi sezoninius ar nukainotus produktus prekybos centruose. Geriausia tai paversti įpročiu, nes tik tada pastebėsite reikšmingų pokyčių.
Norint ilgam laikui apsaugoti savo pinigų vertę, patartina investuoti į finansines priemones, kurios leidžia uždirbti palūkanas. Saugiausios iš jų yra vyriausybės obligacijos ir banko indėliai. Kita alternatyva – investuoti į žemę ar miškus, tačiau tam reikia daugiau lėšų ir tam tikrų žinių.