Ekonomistas įvardijo veiksnius, kurie gali sugriauti finansų rinkas ir paveikti Lietuvą

Autorius: Raul Eamets, vyriausiasis banko „Bigbank“ ekonomistas

Pastarųjų metų ekonominis stabilumas pamažu traukiasi į praeitį, o virš horizonto kaupiasi debesys, žadantys naujų iššūkių. Lietuvos verslas, itin atviros ir į eksportą orientuotos ekonomikos dalyvis, privalo atidžiai stebėti situaciją ir ruošti namų darbus. Du pagrindiniai rizikos veiksniai – lėtėjančios pagrindinės eksporto rinkos ir gilėjančios euro zonos struktūrinės problemos – reikalauja ne reaktyvių, o proaktyvių veiksmų.

Pavojų kelia priklausomybė nuo Vokietijos ir Lenkijos

Lietuvos ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo eksporto į Vokietiją ir Lenkiją – labiau nei, pavyzdžiui, nuo Estijos. Būtent čia slypi artimiausio laikotarpio grėsmė. Vokietijos ekonomika, ilgai buvusi Europos varikliu, šiuo metu patiria rimtų struktūrinių sunkumų. Neaišku, kaip greitai Vokietija sugebės įgyvendinti būtinas struktūrines reformas, tai gali užtrukti. Be to, dar nėra aiškus ir JAV taikomų muitų poveikis Vokietijos eksportui.

Vokietija, tradiciškai žinoma dėl griežtos biudžeto politikos, šiuo metu planuoja reikšmingas investicijas į gynybos sektorių. Šios investicijos numatomos finansuoti pasitelkiant skolinimąsi. Didžiųjų euro zonos ekonomikų skolos lygis jau dabar kelia nerimą. Italijos skola stabiliai viršija 130 proc. BVP, Prancūzijos pasiekė 116 proc., o skoloms pučiantis visur, Europos Sąjungos vežimo tempti nebebus kam.

Lenkijos situacija taip pat susijusi su Vokietija. Nors Lenkija turi „sidabrinę kulką“ – nepriklausomą pinigų politiką, tai Lietuvai gali tapti papildomu iššūkiu. Esant labai blogam scenarijui, Lenkija gali devalvuoti zlotą, taip padidindama savo eksporto sektoriaus konkurencingumą ir išstumdama dalį Lietuvos gamintojų iš bendrų rinkų.

Tiesa, Lietuvos pramonė ir eksporto sektorius yra labiau diversifikuoti nei kaimynų, ir tai neabejotinai padeda amortizuoti smūgius. Tačiau vien tikėtis, kad „verslas nėra kvailas ir prisitaikys“, kaip kartais linkstama manyti, nepakanka.

Riziką kelia ir JAV padėtis

Ekonominė rizika Baltijos šalims kyla ir iš JAV – ne tiesiogiai, bet per prekybos partnerius. Rizika šiuo metu nėra labai didelė, bet ji gerokai išaugusi, palyginti su situacija prieš keletą metų. „JP Morgan“ vadovas Jamie Dimonas neseniai perspėjo, kad recesija JAV 2026 m. yra tikrai įmanoma dėl daugybės įvairių veiksnių, o „Goldman Sachs“ bei „EY“ teigia, kad JAV recesijos tikimybė kitąmet yra 30–40 proc.

JAV recesijos atveju Lietuva pirmiausia būtų paveikta per Vokietiją ir Lenkiją, su kuriomis vyksta intensyvi prekyba, o Latvija ir Estija didesnę įtaką pajustų per Švediją ir Suomiją.

JAV daug kalbama ir apie dirbtinio intelekto burbulą. Europoje tokio burbulo tikrai nėra. Iš esmės, galima teigti, jo nėra ir JAV – jei visi kalba apie burbulą, greičiausiai jis nesprogs, nes burbulas turi būti netikėtas. Burbulo sprogimo tikimybė yra, tačiau neįmanoma numatyti, kada tai įvyks.

Turime nepamiršti ir tai, kad JAV akcijų rinkoje daugiausia koncentruojamasi į vieną sektorių – iš tikrųjų į vos kelias kompanijas, ir vidutinės trukmės laikotarpiu tai kelia grėsmę. Jei kas nors atsitiks su „Didžiuoju septynetu“ (septyniomis didžiausiomis technologijų bendrovėmis), tai turės poveikį visoms finansų rinkoms visame pasaulyje, kaip tai atsitiko per paskutinę finansų krizę. Rinkos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Todėl tikrai negalime ignoruoti galimų akcijų rinkos korekcijų ar netgi žlugimo galimybės – tai paveiktų ir Lietuvą.

Verslo atsparumo didinimas

Ką visa tai reiškia Lietuvos įmonėms? Akivaizdu, kad kaštų mažinimas ir gamybos efektyvumo didinimas visada yra gera idėja. Tačiau dabartiniame kontekste vien to nepakaks. Verslas privalo ruoštis:

1. Laikyti visus kiaušinius viename krepšyje – pavojinga. Reikia kuo labiau mažinti priklausomybę nuo Vokietijos rinkos ir aktyviai ieškoti naujų nišų bei naujų partnerių kituose regionuose.
2. Infliacijos valdymas. Ilgalaikė infliacija „valgo“ pelno maržas ir nuvertina sukauptas lėšas. Įmonės turi peržiūrėti savo kainodarą, ilgalaikes sutartis su tiekėjais (fiksuoti kainas arba įtraukti indeksavimo sąlygas) ir protingai valdyti laisvas lėšas – laikyti pinigus „kojinėje“ tampa itin nuostolinga.
3. Infliacija laikysis gana ilgą laiką, todėl skolintis iš bankų žemomis palūkanomis apsimoka, nes pinigai ilgainiui nuvertėja ir paskolas grąžinti darosi vis lengviau.
4. Svarbu suprasti skirtumą tarp laikinų finansų rinkų korekcijų ir sisteminių griūčių. Kaip parodė 2000 m. „dot-com“ burbulas ar 2009 m. Didžioji recesija, būtent sisteminės griūtys persimeta į realiąją ekonomiką, sukeldamos bankrotų bangas ir didindamos nedarbą. Tiesa, net jei dirbtinio intelekto burbulas yra realus ir pamatysime korekcijas akcijų rinkoje, palyginti su 2009 m., finansų sektorius yra daug geriau apsaugotas nuo žlugimo, nes reguliavimas šiais laikais daug griežtesnis.
5. Kai kurie analitikai taip pat pabrėžia antrojo burbulo galimybę – tai kriptovaliutų burbulas. Siūlau būti labai atsargiems su investicijomis į kriptovaliutas, net jei šiuo metu jos atrodo itin patrauklios.

Lietuvos verslas turi išlikti budrus, lankstus ir, svarbiausia, efektyvus. Artėjantys metai pareikalaus ne tik gebėjimo prisitaikyti, bet ir strateginio įžvalgumo valdant kaštus, rizikas ir finansus.