Ekspertai įvardijo, ką Lietuva gali pasiūlyti prabangos ieškantiems turistams: mūsų turtas – tyla, erdvė ir autentiškos patirtys

Lietuva nebėra pigi savaitgalio kryptis, tačiau iki tikrojo „premium“ turizmo šalies statuso dar laukia nemažas kelias. Diskusijų festivalyje „Būtent!“ susirinkę turizmo sektoriaus profesionalai pripažįsta: Lietuva turi, ką pasiūlyti ir patiems išrankiausiems turistams, tačiau didžiausias iššūkis – mokėti apie šiuos savo išskirtinumus papasakoti.

Naujoji prabanga – autentiškumas ir ramybė 

Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova sako, kad „premium“ sektoriaus keliautojai visų pirma ieško prabangos, tačiau šiandien nereikėtų šios sąvokos suprasti tiesiogiai.

„Viena vertus, prabanga yra tradiciniai penkių žvaigždučių viešbučiai su marmuriniais vestibiuliais ir „Michelin“ žvaigždėmis įvertinti restoranai. Kita vertus, pasaulinės tendencijos rodo, kad naujoji prabanga yra autentiškumas, tyla, švarios ir žmonių neperpildytos vietos“, – aiškina O. Gončarova. 

Tokiai nuomonei pritaria ir diskusijoje „Nuo pigios savaitgalio krypties iki „premium“ turizmo: ar Lietuva pasiruošusi pokyčiams?“ dalyvavęs „Lonely Planet“ viceprezidentas Tomas Hallas. Jo atstovaujamas prestižinis turizmo gidas Lietuvą paskelbė labiausiai rekomenduojama 2025 m. kelionių kryptimi Europoje ir antra labiausiai rekomenduojama pasaulyje.

„Matome, kad žmonėms bręstant, jų skonis keičiasi – jie gali sau leisti ilgesnes, tolimesnes keliones, bet nori autentiškų, išskirtinių patirčių. Klausia – ką galiu patirti tik Lietuvoje? Kita tendencija, sustiprėjusi po pandemijos, kad žmonės ieško išskirtinumo, privatumo ir erdvės pojūčio. Pavyzdžiui, Lietuvos SPA ir sveikatinimo paslaugos išsiskiria tuo, kad yra ne masinė, o labai asmeniška patirtis“, – pastebi T. Hallas. 

„Grand Hotel Vilnius, Curio Collection by Hilton“ vadovė Sigita Kreivenaitė-Rudzevičienė taip pat pritaria, kad prabangos samprata keičiasi, o svarbiausia jos dalimi tampa unikalumas.

„Šiandien prabanga yra vietinė. Dubajuje – tai dangoraižiai ir mastelis, Londone – tradicijos, Paryžiuje – stilius ir menas. Lietuvoje prabanga gali būti erdvė, saugumas, ramybė, gamta, istorija ir tyla. Tai mūsų unikalus kelias“, – sako S. Kreivenaitė-Rudzevičienė.

Lietuvos niša – sveikatinimas ir gastronomija 

Ekspertai sutaria, kad keičiantis keliautojų poreikiams, Lietuva turi rasti savo nišą, kuri dėl „premium“ segmento keliautojų leistų konkuruoti su populiariausiomis turizmo kryptimis pasaulyje. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovės O. Gončarovos įsitikinimu, Lietuvos turizmo sektoriaus stiprybė – keturi pagrindiniai ramsčiai – sveikatinimo paslaugos, gastronomija, kultūrinis gyvenimas ir gamta. 

„Jei investuosime į infrastruktūrą, ypač regionuose, galime iš to daug išlošti. Lietuva galėtų būti nedidelė, bet jauki kryptis su autentiška patirtimi. Regionuose turime daug kūrybingų mažų verslų, kurie siūlo įdomias veiklas, bet jų reikia dar daugiau, nes šiandien keliautojai ieško būtent patirčių – jie nori ragauti, išbandyti, susipažinti su bendruomenėmis. Bendruomenės čia gali suvaidinti labai svarbų vaidmenį“, – pažymi O. Gončarova.

Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas Artūras Salda taip pat teigia, kad sveikatinimas yra viena stipriausių krypčių. Jis atkreipia dėmesį, kad dėl sveikatinimo paslaugų į mūsų šalį atvykę užsienio turistai per dieną vidutiniškai išleidžia 250-200 eurų, o jų viešnagė vidutiniškai trunka savaitę – tris kartus ilgiau nei Lietuvoje praleidžia vidutinis turistas.

„Manau, jau esame daugiau nei pusiaukelėje prabangios krypties statuso link. Turime ką pasiūlyti, turime unikalių išteklių – mineralinį vandenį, gydomąjį purvą, išskirtinę gastronomiją. Kartu turime išlikti realistai – mūsų rinkodaros biudžetas nėra didelis, todėl privalome būti išradingi ir galvoti apie nišas, o ne bandyti įtikti visiems. Turime siekti, kad atvyktų aukštesnes pajamas gaunantys žmonės, apsistotų 4-5 žvaigždučių vietose. Taip pat svarbi viešnagės trukmė – prabanga nėra vienos nakvynės vakaras, tai ilgesnis poilsis“, – akcentuoja A. Salda.

Skrydžių rekordai ir naujos kryptys 

Nors dar gana neseniai kaip viena didžiausių Lietuvos turizmo sektoriaus problemų buvo įvardijamas palyginti menkai išvystytas susisiekimas oru, diskusijoje dalyvavęs Lietuvos oro uostų vadovas Simonas Bartkus pažymi, kad per pastaruosius metus šioje srityje buvo daug nuveikta, o šalies oro uostuose nuolat daugėja tiek reguliarių, tiek užsakomųjų skrydžių. 

„Susisiekimas – esminis dalykas bet kokiam turizmui, nesvarbu, prabangiam ar pigiam. Šiuo metu oro susisiekimas – geriausias, kokį kada nors turėjome. Kiekvieną mėnesį fiksuojame naujus rekordinius skaičius. Žinoma, spragų dar turime, todėl reikia glaudaus bendradarbiavimo visoje turizmo industrijoje – kad augtų ir apgyvendinimo, ir susisiekimo galimybės“, – sako S. Bartkus.

Jis sutinka, kad būtų gerai į Lietuvą pritraukti daugiau didelių, jungiamuosius skrydžius siūlančių oro bendrovių, tačiau pažymi, kad pastaruoju metu matomi pokyčiai. Pavyzdžiui,  netrukus Lietuvoje pradės veikti „FlyDubai“, siūlydama verslo klasės vietas su lovomis, o tai jau aukštesnis lygis, kurio taip pat ieško „premium“ segmento keliautojai. 

Svarbu mokėti apie save papasakoti 

„Lonely Planet“ viceprezidentas T. Hallas teigia, kad Lietuva neabejotinai turi puikų turizmo produktą, tačiau didžiausias iššūkis – apie jį papasakoti. 

„Žmonės nori girdėti istorijas iš vietinių, o ne iš svečio, kuris atvažiuoja kelioms dienoms. Reikia investuoti į vietinį turinį, tinkamus sklaidos kanalus“, – sako jis.

Tam pritaria ir Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Ji pažymi, kad tikrai turime, kuo pasidžiaugti – „Lonely Planet“ rekomendacijos, „Michelin“ restoranų gido įvertinimai, Vilniui suteiktas Žaliosios Europos sostinės titulas.  

„Tai puikūs pasiekimai, tačiau komunikacija – pagrindinis prioritetas. Institucijos, turizmo informacijos centrai, verslai, regionai turi aktyviai dirbti, skelbdami žinią apie Lietuvą“, – sako Ž. Gavelienė.

O. Gončarova taip pat sutinka, kad Lietuvai ypač svarbu investuoti į šalies rinkodarą, nes tarptautiniu mastu mūsų valstybė vis dar nėra pakankamai žinoma. Reikia nuosekliai dirbti su infrastruktūra, komunikacija ir mokėti savo unikalų pasakojimą pristatyti pasauliui. VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovės teigimu, Lietuva turi visus reikiamus ingredientus, kad taptų „premium“ turizmo kryptimi, reikia tik mokėti juos tinkamai panaudoti.

Daugiau informacijos:

Viktorija Bagdonė

[email protected]
+37061447230