Lietuvoje draudimosi kultūra dar nėra brandi – vis dar esame mažų kainų ir jauna rinka. Todėl nuolat pasitaiko atvejų, kai pataupyti norintys žmonės gyvybę, sveikatą ar turtą apdraudžia minimaliomis sumomis, bet nesuvokia, kad draudikai jiems irgi skirs atitinkamai mažesnes išmokas. Be to, ekspertai pastebi, kad lietuviai dažnai nemėgsta skaityti ir svarbių draudimo sutarčių.
Ekspertai nurodo, kad skirti laiko įsigilinimui, kas yra draudimo paslaugos pakete, būtina – kad nenusipirktumėte vizijos, kuri gali egzistuoti tik pirkėjo galvoje.
Tokių pavyzdžių draudimo kompanija BTA fiksuoja kasmet. Bendrovės analitikai pastebėjo, jog dalis klientų Asmens draudimą perka negalvodami, o draudimo sumas pasirenka tokias mažas, kad pavyzdžiui, žmogui mirus išmoka gali siekti tik 1,5 tūkst. eurų.
Taisyklė, kad šykštus moka du kartus, pasitvirtina ir perkant Gyventojų turto draudimo paslaugą. Žmonės renkasi pigesnį variantą, bet nutikus draudžiamam įvykiui – pavyzdžiui, butą užliejus vandeniu – išmokos sumos pilnam remontui nepakanka.
Kodėl taip rizikuojama? Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojos, doc. dr. Aurelijos Ulbinaitės teigimu, draudimo paslaugos Lietuvoje neturi gilių tradicijų. Be to, draudimo paslaugų vartojimas nėra siejamas su gyvenimo kokybe, o sprendimą įsigyti tokias paslaugas „jautriai veikia piniginiai ir finansinio pasitikėjimo dalykai“.
Nesupranta, ką perka
A.Ulbinaitė dar 2012 metais apsigynė daktaro disertaciją tema „Draudėjų elgsenos sisteminis vertinimas Lietuvos draudimo rinkoje“.
Akademikė tada rašė, kad lietuviai apie draudimą mąsto ir šią paslaugą vertina taip, kaip būdinga besivystančioms draudimo rinkoms – su nepasitikėjimu, atsargiai, nesuprasdami, ką įsigyja. Žinoma, ir siekdami sutaupyti.
„Draudimo paslauga yra neapčiuopiamas, laiko riba apibrėžtas saugumo pojūčio išlaikymo procesas. Vartotojams, ypač tiems, kurie su draudimu susiduria pirmą kartą, sunku suvokti draudimo esmę dėl paslaugos materialaus pagrindo nebuvimo. Draudimo paslaugą dauguma jų gali suvokti kaip „pažado“ pirkimą – o tai asocijuojasi su netikrumu ar net apgaule ir sukelia ar sustiprina priešišką vartotojų nusistatymą draudimo atžvilgiu“, – savo disertacijoje pastebi A. Ulbinaitė.
Anot jos, per 10 metų situacija šalyje nepasikeitė, nes vidutinis lietuvis ir toliau gerai nesupranta, ką įsigyja pirkdamas draudimo paslaugą, nes ji yra sunkiai apčiuopiamas rizikos mažinimo įrankis.
„Tai yra kultūros problema: žmonės draudimo taisyklių neskaito. Yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį – mažų mažiausiai tai yra draudžiamų ir nedraudžiamų rizikų sąrašas. Yra ir daugiau taisyklių – smulkiu šriftu, su žvaigždutėmis ir išskirtimis. Žmonėms taisyklių tekstas gali būti per sudėtingas ir jie kartais perka viziją“, – apie draudimo įmonių klientų įpročius Lietuvoje aiškina A. Ulbinaitė.
Ekspertės teigimu, apsispręsti dėl draudimo paslaugų negalima skubant – tam reikia skirti laiko. Ypač sudėtinga palyginti skirtingų kompanijų pasiūlymus – nėra vieningo modelio, kuris leistų tai padaryti greitai ir patogiai. Dėl to neretai žmonės draudimą renkasi ne pagal draudimo sąlygų atitikimą jų asmeniniams poreikiams, o pagal tai, kuris draudimo brokeris ar agentas kalbėjo maloniau.
„Viskas baigiasi tuo, kad žmogus nusiperka katę maiše. Ir tik tada, kai ištinka rizikos, draudėjai pamato, ką jie iš tiesų nusipirko“, – teigia mokslininkė, analizavusi draudėjų elgesio modelius.
Norima apčiuopti pirkinį
Jos teigimu, draudimo sąlygų įvertinimas „reikalauja specifinio išprusimo“, kurio vidutinis vartotojas dažniausiai neturi. Anot A. Ulbinaitės, vis dėlto padėtų net minimalus finansinis švietimas ir išprusimas – žmonės pradėtų labiau pasitikėti draudikais.
„Tai tikrai yra ir pasitikėjimo klausimas. Vyresnės kartos atstovų sąmonėje išlikęs galvojimas, kad draudikai tik nori paimti pinigus, o nutikus įvykiui ieško priežasčių neapmokėti žalos. Taip tikrai nėra – draudimas šiaip netgi vykdo socialinę misiją visuomenėje ir didelių pelnų neskaičiuoja. Ši rinka labai pažengusi“, – aiškina A. Ulbinaitė.
Gediminas Radavičius, BTA draudimo Rizikų valdymo departamento vadovas, pritaria: „Vis dar esame mažų kainų ir gana jauna draudimo rinka. Nemaža dalis visuomenės kelia klausimą, ar apskritai reikia draustis, laiko tai tam tikra prievole, stengiasi ir čia sutaupyti. Tai gana klaidingas požiūris, tačiau labai gajus.“
Nuo draudimo rinkų senosiose Vakarų valstybėse lietuviška dar skiriasi tuo, kad čia žmonės turi mažiau atliekamų lėšų, kurias gali išleisti draudimo paslaugoms. Be to, pasak A. Ulbinaitės, tradicija draustis dar nesusiformavusi – dažnas gyventojas galvoja, kad moka už orą.
Ekspertai primena, kad renkantis draudimo sumą reikia įvertinti, kiek realu, kad toks įvykis gali nutikti. Pavyzdžiui, kalbant apie asmens draudimą, svarbu tai, kiek asmens darbas, veikla yra rizikingas, kiek įvairių finansinių įsipareigojimų žmogus turi. Kalbant apie būstą, aktualu jau tai, kur asmuo gyvena, kokia tikimybė padaryti žalos kaimynams ar savo paties turtui.
„Pagrindinis patarimas – apgalvoti ir įvertinti, kokios rizikos yra labiausiai tikėtinos ir jas įkainoti didesnėmis draudimo sumomis. Tokiu atveju – išsipildžius blogiausiam scenarijui – žmogus gaus tokią išmoką, kokios tikisi, ir iš tikrųjų galės bent kažkiek geriau jaustis finansiškai nepavydėtinose aplinkybėse“, – teigia G. Radavičius.
Apie BTA:
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione. Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos. 2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.
Daugiau informacijos:
Ieva Pabiržė
Atstovė ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
Mob. tel. +370 698 52045
El. paštas: [email protected]