Spaudos centras
Spaudos centras
Seime planuojama registruoti iniciatyvą išplėsti depozito sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes. Tokį siūlymą pateikė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Tačiau ekspertai įspėja, kad toks sprendimas greičiau pakenktų esamai pakuočių atliekų tvarkymo sistemai, nei atneštų naudos.
Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose numatyta, kad iki 2029 m. visos šalys narės privalės užtikrinti, jog būtų atskirai surenkama bent 90 proc. vienkartinių plastikinių ir metalinių gėrimų pakuočių. Vienas pagrindinių būdų tai pasiekti – įdiegti užstato sistemą, skatinančią gyventojus grąžinti tarą.
„Tai, kas visoms ES šalims bus privaloma tik nuo 2029 metų, Lietuva jau įgyvendinusi – mūsų depozito sistema veikia efektyviai, o surinkimo rezultatai atitinka ir net viršija būsimas prievoles“, – sako VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Lietuvoje užstato sistema taikoma taip pat daliai stiklinės taros, nors tokio reikalavimo Europos Sąjunga nekelia.
„Užstato sistema taps privaloma metalinių ir PET gėrimų pakuočių surinkimui, o stiklo tarai tokio griežto reikalavimo nėra. Šalys gali savanoriškai taikyti užstatą stiklo tarai, tačiau numatyta, kad tokiu būdu neturėtų būti renkama stipriųjų gėrimų tara, taip pat maisto produktų pakuotės“, – reikalavimus komentuoja G. Varnas.
Pakuotės sėkmingai surenkamos per konteinerinę sistemą
Ekspertai taip pat pabrėžia, kad depozito plėtra neturi išbalansuoti kitų gerai veikiančių sistemų, tokių kaip konteinerinis rūšiavimas.
„Lietuva dažnai giriasi puikiai veikiančia depozito sistema, tačiau ne prasčiau sekasi konteinerinei pakuočių atliekų atskiro surinkimo sistemai – ne tik vykdome, bet ir viršijame mums keliamus tikslus. Kalbant apie atskiras pakuočių rūšis, pažymėtina, kad stiklo pakuočių 2025 metais turime perdirbti 70 proc., tačiau jau prieš dvejus metus pasiekėme virš 75 proc. rodiklį“, – pakuočių atliekų tvarkymo rezultatus komentuoja Almontas Kybartas, pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas.
Jo teigimu, veikiančios sistemos griauti keičiant gyventojams įprastą tvarką nevertėtų – vietoj to būtina ją stiprinti.
„Turime kuo didžiuotis, todėl nematome reikalo keisti efektyviai veikiančios sistemos. Kartu su ES priimtais teisės aktais ateina nemažai pokyčių, kuriuos įgyvendinę pakuočių surinkimą per konteinerinę sistemą smarkiai sustiprinsime. Planuose – vienodas rūšiavimo konteinerių ženklinimas, vieninga komunikacija visose Lietuvos savivaldybėse ir pagrindinio principo „rūšiuoti reikia visas pakuotes“ diegimas“, – akcentuoja ekspertas.
Pokyčio kainą pajustų gamintojai
Permainos paliestų ne tik rūšiavimo sistemą, bet ir keistų finansinius srautus tarp gamintojų, kurių pakuotės šiuo metu surenkamos per konteinerius.
„Visų pirma, per dešimtmetį smarkiai išplėtėme konteinerinę atskiro atliekų surinkimo sistemą, sureguliavome logistiką pagal realius atliekų srautus, įpratinome žmones rūšiuoti. Tai – veikianti sistema, tad kodėl turėtume keisti tai, kas veikia? Visų antra, keisti nė negalime, nes Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas įpareigoja visas pakuotes surinkti iš gyventojų atskirai. Visko į taromatus nenunešime – tai reiškia, kad rūšiavimo konteineriai vis tiek būtini. Išlaikyti dvi sistemas tam pačiam tikslui – tarsi turėti du automobilius vienam žmogui: kelionės tikslą bet kuriuo pasieksi, bet išlaikyti teks abu“, – teigia A. Kybartas.
Jis taip pat pateikia pavyzdį, kaip keistųsi finansinė schema didesnę dalį stiklo taros surenkant per taromatus.
„Pasvarstykime, kas nutiktų, didžiąją dalį stiklo taros renkant per taromatus. Stiklo konteineriai liktų pustuščiai, tačiau jų plėtros, priežiūros ir atliekų tvarkymo kaštai išliktų panašūs. Vadinasi, išlaidas pasidalintų gamintojai, kurių pakuotės renkamos per konteinerinę sistemą. Bet tokiu atveju mažesnei daliai gamintojų atitektų didesnė išlaidų naštos dalis“, – teorinę galimybę svarsto A. Kybartas.