Spaudos centras
Spaudos centras
Socialinių darbuotojų vaidmuo kovoje su propaganda, dezinformacija ir melagienomis – nepamainomas, teigia VU doktorantas, informacinių karų ekspertas Darius Remeika. Todėl itin svarbu, kad patys socialiniai darbuotojai nepasimautų ant propagandos „kabliuko“, stiprintų savo atsparumą, kritiškumą ir gebėjimus.
Socialiniai darbuotojai, kaip ir visa visuomenė, yra skaitmeninio pasaulio dalis, naudojasi telefonais, kompiuteriais, tad lygiai, kaip ir kiti, yra pažeidžiami. „Tam, kad išvengtume grėsmių, turime stiprinti savo skaitmeninį imunitetą, treniruoti atsparumo raumenį“, – pataria D. Remeika.
Pasak eksperto, skaitmeninis atsparumas – mūsų gebėjimas saugiai ir kritiškai naudotis skaitmeninėmis technologijomis, atpažinti dezinformaciją, apsisaugoti nuo jos. Saugiai, vadinasi, „neatidaryti durų“ sukčiams, – ar tai būtų skaitmeninės, ar namų durys. Kritiškai – netikėti viskuo, kas sakoma, rašoma, rodoma, teigiama. Mat įvairūs suinteresuoti asmenys formuoja žinutes, manipuliuoja informacija taip, kad mes patikėtume.
Sutrūkinėjęs pasaulis – priežastis manipuliacijoms
Darius Remeika pabrėžia, kad šiais laikais pasaulį suvokiame fragmentiškai. Anksčiau, prieš kelis dešimtmečius, pasaulis buvo mažesnis. Tai reiškia, kad žinias apie tai, kas vyksta, gaudavome vos iš kelių šaltinių. Pavyzdžiui, prenumeravome kelis laikraščius, klausėmės vienos radijo stoties, naujienas sužinodavome įsijungę žinias. Tokiu būdu mus pasiekdavo mažiau žinučių ir naujienų.
Tuo tarpu dabar turime neribotą prieigą prie įvairių naujienų, kanalų, galime bet kada susirasti labai įvairios informacijos. Su tokiu milžinišku informacijos srautu pasaulis tapo didesnis, t.y. mus pasiekia tiek daug informacijos, kad nebespėjame jos visos apdoroti. Todėl apie pasaulį sprendžiame iš fragmentų, tarsi dėliotume dėlionę. Bėda ta, kad pilna įvairių suinteresuotų subjektų, kurie nori į tą dėlionę įkišti savo fragmentus. Taip atsiranda įvairios manipuliacijos.
Pavyzdžiui, socialinių tinklų kūrėjai uždaro vartotojus į savotiškus burbulus – kai žmogui rodoma tik ta informacija, kuri atitinka jo interesus, pažiūras, elgesį. Skaitmeninės platformos taip elgiasi norėdamos mus kuo ilgiau užlaikyti ir parduoti reklamą. Tačiau kartu jos apriboja vartotoją ir slopina jo pasaulio suvokimą, – atskiria nuo kitaminčių ir taip ugdo netoleranciją.
Skaitmeniniai prietaisai – grėsmių šaltinis
Informacinių karų ekspertas Darius Remeika išskiria kelias pagrindines skaitmenines grėsmes: „phishing“, „SMishing“, „vishing“.
„Phishing‘as“ – tai tokia sukčiavimo forma, kuri apima apgaulingų el. laiškų ar pranešimų siuntimą iš pirmu žvilgsniu patikimo šaltinio. Pavyzdžiui, el. paštu galite gauti kvietimą pasitikrinti sveikatą, apdrausti gyvybę, kuo greičiau pasitikrinti banko sąskaitą ir pan. Tokie laiškai būna itin įtikinami ir labai sunku atpažinti, kad jis melagingas. Visgi ekspertas pataria, kad tokių laiškų siuntėjai būna abejotini, tad reikia stebėti šaltinius, iš kur tokia informacija ateina.
Be to, skaitmeninėje erdvėje pasitaiko žinučių, kuriose figūruoja visuomenėje žinomų žmonių pavardės, jų nuotraukos. Žinomų ekspertų, gydytojų, politikų, mokslininkų, televizijos laidų vedėjų, dainininkų tapatybė naudojama kurti pagaulioms naujienoms, pavyzdžiui žinutėms apie sveikatą, greitą praturtėjimą, skatinant žmones spausti nuorodas, palikti jautrius asmeninius duomenis.
„SMishing“ – žodžių „SMS“ ir „phishing“ junginys – tai sukčiavimas, kai sukčiai, naudodamiesi mobiliojo telefono trumposiomis žinutėmis, apgaule priverčia jus atidaryti kenkėjišką priedą arba nuorodą.
„Voice phishing“ arba „Vishing“ – nuo angliško žodžio „voice“, reiškiančio „balsas“ – kai skambina sukčiai ir kalbina mus telefonu. Tikrai teko girdėti apie sukčių „laimėjimus“ išviliojant pinigus iš vyresnio amžiaus žmonių, pasakius, kad „sūnui atsitiko nelaimė“. Dažnai sukčiai skambina ir kalbina užsienio kalba, pavyzdžiui, rusiškai. Žmogui yra daromas emocinis spaudimas, sakoma, kad kažkas vyksta jo sąskaitoje, kad reikia kuo greičiau prisijungti.
Ekspertas pataria į tokias žinutes, kurios ragina kuo skubiau veikti (pavyzdžiui, pervesti pinigų), žiūrėti su itin didžiuliu atsargumu ir abejone. Mat apgavikai tokiu spaudimu nori apeiti mūsų kritinį mąstymą.
Pirmas dalykas, kaip kovoti su dezinformacija – tapti jai atspariems. Turime ugdyti kritiškumą. Pavyzdžiui, informaciją rinkti tik iš patikimų šaltinių. Vienas iš tokių patikimų šaltinių visuomenei, pasak eksperto, gali būti socialiniai darbuotojai.
Socialinis darbuotojas – visuomenės temperatūros matuotojas
D. Remeikos teigimu, socialinių darbuotojų vaidmuo, formuojant visuomenės nuomonę, yra nepamainomas. Socialiniams darbuotojams, pasak jo, tenka itin didžiulė atsakomybė, mat būtent jiems tenka bendrauti su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis. Juk šios grupės turi balsavimo teisę. Jų balsas lemia rinkimų rezultatus, t.y. kokia politika bus vykdoma, kokie sprendimai bus priimami. Jei šių rinkėjų pažiūros yra formuojamos priešiškai nusiteikusių valstybių propagandos mašinos, jos gali kenkti mūsų šalies demokratijai, laisvei, saugumui, žmonių gerovei.
Pasak D. Remeikos, įvairūs tyrimai rodo, kad gyventojai yra labiau pažeidžiami, jei jų pajamos yra žemos. Jie gali būti lengvais taikiniais tiek sukčiams, kurie veikia emocinio spaudimo principais, tiek ir priešiškai nusiteikusių valstybių agentams.
Taip pat pažeidžiamumas atsiranda su amžiumi. Vyresni žmonės jaučia nostalgiją jaunystei ir praėjusiems laikams, todėl dažnai ideologizuoja sovietmetį, pamiršdami visą totalitarizmo nešamą siaubą. Socialiniai darbuotojai kasdienybėje susiduria su įvairiomis žmonių emocijomis ir gali pajausti, kada visuomenėje atsiranda neigiama emocinė perkrova.
Ekspertas pataria, kaip kalbėti su priešiškai nusiteikusiais klientais. Susiduriant su kitoniška nuomone, svarbiausia, neatstumti, sakant, kad tu neteisus. Nes taip iš karto sukeliamas konfliktas, priešiškumas. Reikia būti šalia suklaidinto žmogaus. Per klausimus, per susidomėjimą, neprimetant savo nuomonės, sukelti abejonę, ar tikrai jo sakomi teiginiai yra teisingi, ar tikrai tie šaltiniai, kuriais vadovaujamasi, nėra priešiški.
Vis tik, anot D. Remeikos, reikia turėti gebėjimų atpažinti suklaidintą žmogų. Tad pats socialinis darbuotojas turi jausti atsakomybę, kokias žinias jis vartoja, o gal jis pats yra „suvedžiotas“ dezinformacijos? Todėl, pasak eksperto, labai svarbu paties socialinio darbuotojo žinios ir tai, kaip jis pats dalyvauja demokratijos procesuose, kokie jo įsitikinimai.
Patardamas, kai nepaslysti, informacinių karų ekspertas ragina atsiminti dvi taisykles: 1) jei kas nors liepia skubėti atlikti kažkokius veiksmus – priešintis; 2) būti įtariems vairiems pasiūlymams, nes „niekas nieko neduoda už dyka“.
Dariaus Remeikos paskaitą galima peržiūrėti čia >>
---
Straipsnį paruošė Profesinių kompetencijų tobulinimo centras. Darius Remeika šių metų kovo mėnesį socialinių paslaugu srities darbuotojams skaitė paskaitą apie tai, kaip nepasiklysti propagandos ir informacijos sraute. Mokymus organizavo Socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras.
Socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC) įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. Centro funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija 2025-2027 m. įgyvendindama projektą „PKTC: Inovatyvūs kompetencijų sprendimai“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Daugiau apie PKTC: facebook.com/pktcentras ir pktc.lt
