Ekspertė apie augalus daugiabučiuose: svarbu ne tik grožis, bet ir saugumas

Augalai daugiabučiuose: administratorius ragina derinti estetiką su saugumu 

Lietuvoje įsitvirtinant šiltiems orams, vis daugiau daugiabučių gyventojų imasi iniciatyvos gražinti savo namų aplinką – sodina augalus kiemuose, terasose ar balkonuose. Daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity“ darbų vadovė Liudmila Dementenko pataria, kaip užtikrinti, kad žaliosios erdvės būtų ne tik estetiškos, bet ir saugios aplinkai bei gyventojams. 

Žaliosios erdvės – ne tik grožiui, bet ir psichologinei gerovei 

Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau mokslinių tyrimų, rodančių, kad žaliosios erdvės teigiamai veikia gyventojų psichologinę sveikatą. Mokslininkų teigimu, tokios erdvės šalia daugiabučių namų padeda mažinti stresą, depresijos ir nerimo simptomus. 

Net ir mažo masto sodininkystės veikla – pavyzdžiui, augalų auginimas daugiabučio balkone ar terasoje – gali teigiamai veikti emocinę savijautą, nes skatina atsipalaidavimą ir suteikia pasitenkinimo jausmą. Be to, pastebėta, kad aktyvus įsitraukimas į sodininkystę siejamas su net 36 proc. mažesne senatvinės demencijos rizika ir 42 proc. retesniais miego sutrikimais. 

Nors augalų auginimas turi daug privalumų, svarbu atsižvelgti ir į praktinius aspektus. Ne visi augalai tinka daugiabučių aplinkai, kur erdvė dalijamasi su kaimynais, todėl juos reikėtų rinktis atsakingai ir apgalvotai. 

„Civinity“ specialistė pabrėžia, kad planuojant daugiabučio želdinius svarbu įvertinti ne tik jų estetinį patrauklumą, bet ir praktinius aspektus – saugumą pastatui ir jo gyventojams. 

Gali tapti realiu pavojumi pastatui ir jo inžineriniams tinklams 

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – vijoklinių augalų, tokių kaip gebenės ar laukinės vynuogės, sodinimas šalia pastato fasado. Nors šie augalai sukuria jaukią ir natūraliai žalią aplinką, ilgainiui jie gali pažeisti tinką, ardyti konstrukcijas, sudaryti drėgmės židinius bei skatinti pelėsio formavimąsi. Be to, vijokliai dažnai tampa landa graužikams ar kitiems gyvūnams. 

Renkantis augalus daugiabučio aplinkoje, svarbu įvertinti ir lapų dydį. Nors tokie augalai, kaip kaštonai, klevai ar kai kurios magnolijų rūšys atrodo įspūdingai ir dekoratyviai, jų stori, dideli lapai rudenį ar po stipresnio lietaus greitai kaupiasi latakuose, užkemša lietvamzdžius ir užtvindo vandens nutekėjimo sistemas. Geriau rinktis mažalapius ar spygliuočius augalus, kurie ne tik puošia aplinką, bet ir reikalauja mažiau priežiūros. 

Sodinant augalus balkonuose, svarbu įvertinti ne tik estetiką, bet ir konstrukcijų saugumą. Kabinami vazonai ar sunkūs loveliai gali nukristi ir sužaloti praeivius ar apgadinti turtą, todėl jie turi būti stabiliai pritvirtinti. Taip pat svarbu atsižvelgti į balkono stabilumą ir jokių būdu jo neapkrauti vazonais, jeigu balkonas yra avarinės ar labai prastos būklės. 

Augalai negali kenkti gyventojų sveikatai 

Renkantis augalus daugiabučio kiemui, terasai ar balkonui, būtina atsižvelgti ne tik į jų išvaizdą ar atsparumą klimato sąlygoms, bet ir į jų poveikį žmonių bei gyvūnų sveikatai. 

Visų pirma, reikėtų vengti dygliuotų ar aštrių augalų, tokių kaip raugerškiai, šunobelės ar erškėčiai. Jie gali sužeisti žaidžiančius vaikus, praeivius ar augintinius, ypač jei pasodinti arti takų, žaidimų aikštelių ar įėjimų. 

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į toksiškus ar nuodingus augalus. Pakalnutės, ožekšniai, narcizai, vilkauogės ar sosnovskio barščiai turi kenksmingų medžiagų, kurios pavojingos ne tik patekusios į organizmą, bet ir kai kuriais atvejais – tiesiog prisilietus prie jų. Vaikai, augintiniai ar net nesusipažinę su augalais suaugusieji gali nesuprasti grėsmės ir apsinuodyti. 

Dar vienas itin svarbus aspektas – alergizuojantys augalai. Pavasarį žydintys beržai, lazdynai ar kai kurios gluosnių rūšys išskiria didelį kiekį žiedadulkių, galinčių sukelti čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net astmos priepuolius jautresniems žmonėms. Kadangi bendrosios erdvės naudojamos visų gyventojų, būtina atsižvelgti į jų sveikatos būklę ir galimus alerginius veiksnius. 

Kokius augalus daugiabučių erdvėse siūlo rinktis ekspertai? 

Pasak L. Dementenko, planuojant želdinius daugiabučių kiemuose, terasose ar balkonuose, svarbiausia rinktis augalus, kurie yra ne tik dekoratyvūs, bet ir praktiški – atsparūs klimato sąlygoms, nereikalaujantys daug priežiūros, ilgaamžiai bei saugūs visiems gyventojams. 

Itin populiarios ir sausrai atsparios augalų rūšys – karaganos (caragana arborescens), šilokai (sedum), katžolės (nepeta) bei levandos (lavandula). Šie augalai ne tik estetiškai atrodo ir džiugina ilgu žydėjimo laikotarpiu, bet ir reikalauja itin mažai laistymo bei priežiūros. Katžolės ir levandos taip pat vilioja bites bei drugelius, todėl prisideda prie biologinės įvairovės mieste. 

Tarp dažniausiai rekomenduojamų krūmų išsiskiria lanksvos (potentilla) ir lapaičiai (spiraea). Šie augalai ne tik gausiai žydi vasarą, bet ir išlieka vizualiai patrauklūs kitais metų laikais, todėl puikiai tinka gyvatvorėms ar žemesnėms žaliosioms zonomis formuoti. Jie lengvai prižiūrimi, atsparūs kenkėjams ir prisitaikę prie Lietuvos klimato. 

Norint efektyviai padengti žemę ir sumažinti piktžolių augimą, itin tinkamos vijoklinės ar žemę dengiančios rūšys. Pavyzdžiui, gebenės (hedera helix), žemuogės (fragaria vesca) ar visžalė vinca (vinca minor) puikiai tinka šlaitams, pakraščiams ar mažai saulės gaunančioms vietoms. Jos padeda stabilizuoti dirvožemį, apsaugo nuo erozijos ir reikalauja minimalios priežiūros visus metus.