Elektros kainos nenuspėjamos net pavasarį: kaip elgtis vartotojams?

Elektros kainų šuoliai tampa vis mažiau prognozuojami – šiemet jie pasirodė jau ankstyvą pavasarį. Nors pavasarį įprastai tikimasi mažėjančių išlaidų elektrai, aukštos valandinės kainos rodo, kad mėnesio gale gaunamos sąskaitos gali nemaloniai nustebinti. „Elektrum Lietuva“ ekspertas Mantas Kavaliauskas sako, kad dažni elektros kainų svyravimai vartotojams yra nenaudingi, bet būdų sutaupyti – yra.

Šių metų pavasaris – su aukštesne kaina nei pernai

Didmeninės elektros kainos šį pavasarį gerokai didesnės nei pernai. Kovą kaina siekė beveik 92 Eur už megavatvalandę, kai tuo metu pernai – kiek daugiau nei 68 Eur. Balandį taip pat fiksuota didesnė kaina – 74,57 Eur/MWh, palyginti su 60,25 Eur/MWh 2024 m. tuo pačiu metu. Nors gegužė dar nesibaigė, tačiau vidutinė kaina jau dabar viršija 78 Eur/MWh, o tai leidžia prognozuoti, kad ji bus aukštesnė nei balandį.

Pasak „Elektrum Lietuva“ Rinkodaros ir produktų departamento vadovo Manto Kavaliausko, šios tendencijos būdingos visam Baltijos regionui – kainų augimas vyko gana tolygiai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tą lėmė kelios priežastys – netolygi saulės ir vėjo gamyba, sumažėjęs pralaidumas „Estlink 2“ jungtyje tarp Estijos ir Suomijos bei bendra regiono elektros paklausos dinamika.

„Saulės ir vėjo elektrinės pastaruoju metu tapo vienu pagrindinių kainos svyravimų veiksnių. Kai šių šaltinių gamyba smunka – pavyzdžiui, dėl debesuotų ar vėjuotumo stokojančių dienų – trūkstamą elektrą tenka importuoti brangiau. Tai ypatingai išryškėja pavasarį, kai saulės jėgainės dar negeneruoja elektros visu pajėgumu, o vėjas – nepastovus“, – sako M. Kavaliauskas.

Jis priduria, kad sumažėjęs„Estlink 2“ junties pralaidumas reikšmingai paveikė elektros pasiūlą regione. Ši jungtis leidžia perkelti pigesnę elektros energiją iš Suomijos, tačiau sutrikus jos veikimui, Lietuvos rinka tampa labiau priklausoma nuo brangesnių šaltinių.

Netikėti kainų šuoliai – vis dažnesni

Nors ekstremalūs kainų šuoliai dažniausiai fiksuojami vasarą, šiemet jų netrūko ir pavasarį. Vien per šių metų pavasario mėnesius Lietuvoje buvo aštuonios valandos, kai kaina viršijo 400 Eur/MWh. Per tą patį laikotarpį pernai tokių valandų buvo tik dvi.

„Pavyzdžiui, balandžio 1 d. rytą, nuo 8 iki 9 valandos, didmeninė kaina pasiekė net 600 Eur/MWh. Tuo metu elektros suvartojimas Lietuvoje viršijo 1600 MWh, o gamyba siekė tik apie 1000 MW. Trūkstama energija buvo importuota per jungtis, kurios kaina taip pat buvo aukšta. Tą valandą buvo fiksuota itin maža generacija iš saulės ir vėjo, o tai iškart paveikė rinkos kainą“, – aiškina M. Kavaliauskas.

Pasak M. Kavaliausko, situacija elektros rinkoje yra itin dinamiška, o jos komponentai – netolygi generacija, jungčių pralaidumo iššūkiai, momentiniai elektros paklausos šuoliai – kainoms yra itin jautrūs. 

Rekomenduoja rinktis saugumą

Nors trumpalaikės orų prognozės leidžia tikėtis mišrių orų likusį gegužės laikotarpį, o tai galėtų sumažinti kainą, vis dėlto garantijų nėra. Didmeninės kainos kelias savaites iš eilės Lietuvoje augo net po 50 proc. per savaitę – tai aiškiai rodo, kad net ir pavasarį prognozuoti situaciją rinkoje praktiškai neįmanoma.

„Dėl tokios rinkos dinamikos pastebime, kad vis daugiau vartotojų renkasi fiksuotus elektros tiekimo planus, kurie suteikia galimybę išvengti staigių kainų šuolių ir planuoti išlaidas ramiau“, – sako M. Kavaliauskas.  

Be to, vartotojai visada gali palyginti skirtingų tiekėjų pasiūlymus ir pasirinkti sau tinkamiausią bei ekonomiškai patraukliausią variantą. Šiuo metu tiekėjai siūlo konkurencingas kainas, kurios gali reikšmingai skirtis, todėl nuolatinis kainų palyginimas padeda užtikrinti geriausią pasirinkimą rinkoje. Pavyzdžiui, „Elektrum Lietuva” šiuo metu vartotojams,kurie suvartoja daugiau nei 200 kWh per mėn. siūlo fiksuoti kainą 4 mėn. laikotarpiui už 19,3 ct už kilovatvalandę (kWh).  

„Svarbu žinoti, kad fiksuotą planą galima bet kada pakeisti, o grįžti į biržos kainą – paprasta. Todėl pravartu sekti rinkos pokyčius ir laiku priimti sprendimus, kurie padeda išvengti netikėtų išlaidų. Tai galioja ir gyventojams, esantiems garantiniame tiekime“, – pataria ekspertas.

Apie bendrovę:

„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ grupės įmonė, teikianti įvairius energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje. 66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 233 tūkst. namų ūkių. Bendrovė yra įrengusi šešis saulės parkus (29,7 MW). Šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia sieks daugiau nei 500 MW. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“ – šiuo metu Lietuvoje veikia 308 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1000.