Elektros kainų krizė: ką tai reiškia ūkiams ir regionams

2026 m. sausio mėnesį fiksuotos rekordinės elektros kainos dar kartą parodė, kad Lietuva išlieka itin pažeidžiama energetinių sukrėtimų. „Nord Pool“ biržoje vidutinė elektros kaina siekė daugiau nei 152 Eur/MWh – tokio lygio kainos nebuvo beveik trejus metus. Didžiausią šio kainų šuolio poveikį pajuto gyventojai ir verslai, pasirinkę su birža susietus planus ar esantys garantiniame tiekime.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vertinimu, tokios situacijos nebėra vien laikini svyravimai. Jos atskleidžia gilesnę problemą – energetikos politika iki šiol per mažai orientuota į gyventojų, ūkių ir bendruomenių savarankiškumą.

Pastaraisiais metais matome paradoksą: valstybė skiria milijonus eurų kompensacijoms už brangią elektrą, tačiau tuo pat metu gyventojams ir smulkiems bei vidutiniams ūkiams vis labiau ribojamos galimybės patiems pasigaminti elektros energiją. Mažinama parama, sudėtinginamos prisijungimo sąlygos, ribojamos leistinos galios, o tuo pačiu metu derlingose žemės ūkio paskirties teritorijose sparčiai vystomi šimtus hektarų užimantys saulės elektrinių parkai.

Jaunieji ūkininkai pabrėžia, kad nėra prieš atsinaujinančią energetiką – priešingai, ji yra būtina. Tačiau plėtra turi būti atsakinga ir subalansuota. Mega saulės parkai derlingose žemėse, šalia gyvenviečių, dažnai vystomi formaliai informuojant bendruomenes, kelia pagrįstų klausimų dėl maisto saugumo, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, vietos gyventojų teisių ir nacionalinio saugumo.

Tuo tarpu decentralizuota energetika – kai kuo daugiau gyventojų, ūkių ir bendruomenių patys gamina elektros energiją ir ją kaupia – didina atsparumą krizėms, mažina priklausomybę nuo biržos kainų ir realiai stiprina regionus.

Todėl valstybės investicijos į gyventojų ir ūkių galimybes patiems pasigaminti ir kaupti elektros energiją turėtų būti laikomos ne išlaidomis, o strategine investicija. Tai yra investicija į nacionalinį saugumą, regionų gyvybingumą ir socialinį stabilumą.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga ragina energetikos politiką formuoti taip, kad atsinaujinanti energetika tarnautų pirmiausia žmonėms, o ne tik stambiems projektams.