Endometriumo vėžio priežastis tyrinėjanti būsima mokslininkė: „Vėžio biologija susidomėjau dar mokykloje“

Endometriumo vėžys yra šeštasis pagal dažnumą moterų vėžys, o Europoje pagal susirgimų skaičių pirmauja Lietuva ir Lenkija. Kas lemia didesnį šios ligos paplitimą šiose šalyse ir kaip padėti susirgusioms moterims? Atsakymų, dalyvaudamos Lietuvos mokslo tarybos (LMT) inicijuotos programos „Studentų tyrimai semestrų metu“ ieškojo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė Eglė Žalytė ir Molekulinės biologijos trečio kurso studentė Laura Marija Račytė.  

Aiškinosi vaistų veiksmingumą 

Kaip paaiškino VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotoja E. Žalytė, LMT finansuojamos studentų mokslinių tyrimų programos projektas „Endometriumo vėžio 3D modelinių sistemų kūrimas ir taikymas personalizuotai terapijai“ pratęsė kitą šiuo metu vykdomą projektą „EndoCan002“, kurį finansuoja profesoriaus Arvydo Janulaičio įkurtas Ateities biomedicinos fondas.  

„Lietuva ir Lenkija endometriumo vėžio atvejų skaičiumi pirmauja Europoje. Kodėl? Tikslaus atsakymo vis dar nėra. Antra, ne paslaptis, kad „stebuklingo“ universalaus vaisto nuo vėžio nėra. Kiekvienas vėžinis susirgimas vis kitoks, o vaistai, tinkantys vienai pacientei, netiks kitai. Tam, kad galėtume suprasti mūsų regiono moterų sergamumo priežastis ir pasiūlyti joms tinkamiausią gydymą, turime laboratorijoje sukurti vėžio modelį, kuris imituotų naviką, esantį žmogaus organizme. Tą ir darome – bendradarbiaudami su Nacionaliniu vėžio institutu, Nacionaliniu vėžio centru ir Valstybiniu patologijos centru iš Lietuvos endometriumo vėžio pacienčių navikų pooperacinės medžiagos „modeliuojame“ endometriumo vėžį laboratorinėmis sąlygomis. Studentės užduotis studentų mokslinių tyrimų programos projekto metu buvo sukurti skirtingus endometriumo naviko modelius ir nustatyti, kaip juos veikia klinikoje endometriumo vėžiui gydyti naudojami preparatai“, – paaiškino mokslininkė.  

Prie projekto „EndoCan002“ L. M. Račytė prisideda jau antrus metus. „Vėžio biologija susidomėjau dar mokykloje, be to, su onkologinės ligos diagnoze teko susidurti artimoje aplinkoje, todėl ši tema man artima ir džiaugiuosi galėdama prisidėti prie darbų, skirtų plėtoti personalizuotą mediciną“, – komentavo studentė.  

Pasak projekto vadovės, palyginus endometriumo vėžio ląstelių atsaką į vaistus, ląstelėms augant skirtinguose modeliuose, studentų mokslinių tyrimų programos projekto metu pavyko gauti netikėtų rezultatų. „Ląstelės, augančios trimačiame sferoidų modelyje, kai kuriems tirtiems junginiams buvo gerokai jautresnės nei augančios standartinėmis sąlygomis. Tai pabrėžia įvairių modelių kūrimo svarbą vėžio tyrimuose“, – paaiškino E. Žalytė.  

Padeda tobulinti žinias ir kaupti patirtį 

Kodėl semestro metu verta imtis mokslinių tyrimų? Projekto vadovės teigimu, tokių tyrimų metu studentai įgyja mokslinio darbo patirties. Gautus rezultatus L. M. Račytė jau spėjo pristatyti keliose tarptautinėse konferencijose – tokia galimybė praplečia jauno žmogaus akiratį. 

„Dalyvaudama studentų mokslinių tyrimų programoje, įgijau daug naujos patirties. Labai gerą įspūdį paliko projekto pabaigoje vykusi konferencija, kur visi studentai pristatė, kokius rezultatus gavo, ką naujo pavyko sužinoti per šį tyrimų laikotarpį. Konferencijoje susipažinau su Lietuvoje šiuo metu vykdomais projektais, o tai, kaip ir galimybė dalyvauti tarptautinėse konferencijose, leidžia praplėsti akiratį, susirasti naujų pažinčių ir pačiai gerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius“, – sakė L. M. Račytė.  

Kviečia išbandyti jėgas 

LMT finansuojama programa – skirta skatinti bakalauro, vientisųjų ir magistrantūros studijų studentus dar studijų laikotarpiu aktyviai įsitraukti į mokslinę veiklą. Tyrimai, bendradarbiaujant su moksliniais vadovais, atliekami laisvu nuo studijų metu – nuo spalio iki balandžio mėnesio. Tokia patirtis leidžia gilinti supratimą apie mokslo procesus, ugdyti kritinį mąstymą, tyrimų metodų taikymo gebėjimus bei mokslinės komunikacijos įgūdžius. 

2024–2025 m. programoje studentai įgyvendino 131 mokslinį tyrimą, kurie pristatyti aštuntojoje baigiamojoje konferencijoje „Naujoji karta su LMT“. 

Konferencijoje pristatyti tyrimai atskleidė aktualias problemas ir siūlomus inovatyvius sprendimus – nuo biomedicininių technologijų, dirbtinio intelekto panaudojimo diagnostikoje, medžiagų inžinerijos iki kultūros paveldo aktualizavimo bei socialinių pokyčių analizės. 

Kaip ir kasmet, išleistas elektroninis leidinys su visų studentų pranešimų santraukomis. Leidinys parodo tyrimų temų įvairovę, tiriamųjų objektų aktualumą bei jaunųjų tyrėjų profesionalumą. Tai – svarbi platforma pirmajam studentų žingsniui akademinėje bendruomenėje. 

LMT informacija