Spaudos centras
Spaudos centras
Per 2015 m. II pusmetį ERGO Baltijos šalyse ne tik augo įmokomis ir pelnu, bet ir aplenkė draudimo rinką visuose verslo segmentuose. Per šį laikotarpį ERGO bendrovių pasirašytų draudimo įmokų suma siekė 89,3 mln. eurų, o palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 15 proc. ERGO uždirbo 5,22 mln. eurų pelno, t. y. daugiau nei dvigubai didesnę sumą lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2015 m. I pusmetį ERGO aplenkė draudimo rinką ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimo segmentuose, o regiono mastu savo rinkos dalį padidino nuo 12,2 proc. iki 13,2 proc. Tuo metu, kai Baltijos šalių draudimo rinka augo 6,2 proc., ERGO augimas siekė 15 proc. Per 2015 m. I pusmetį ERGO klientams Baltijos šalyse išmokėta beveik 44 mln. eurų draudimo išmokų, arba maždaug 17 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Komentuodamas ERGO I pusmečio veiklos rezultatus Baltijos šalyse, ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos pirmininkas dr. K. Bagdonavičius pabrėžė, kad pasiekti tokių puikių rezultatų pavyko dėl sėkmingai įgyvendintų augimo iniciatyvų, stabilaus nuostolingumo ir sumažėjusių sąnaudų. „Nepaisant sudėtingos aplinkos bei stiprėjančios konkurencijos, mūsų bendrovės dirbo pelningai. Kad ERGO ir ateityje išliktų konkurencinga bei pelninga, novatoriškais skaitmeniniais sprendimais sieksime kurti dar didesnę vertę klientams“.
Draudimo įmokų augimą lėmė puiki veikla tiek visose trijose šalyse, tiek ir visuose trijuose verslo segmentuose – ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimo. Ne gyvybės draudimo segmente augimas matyti visose rūšyse, išskyrus krovinių ir vežėjų civilinės atsakomybės draudimą, kuriems neigiamos įtakos turėjo geopolitinė situacija Rusijoje ir Ukrainoje. Pagrindinis augimo variklis – transporto priemonių draudimas. Įmokų augimą gyvybės draudimo segmente užtikrino ženkliai išaugusios anuitetų Estijoje apimtys, puiki bankinio draudimo veikla Latvijoje bei nuosavo pardavimų tinklo veikla Lietuvoje. Netgi aršios konkurencijos sąlygomis ERGO yra sveikatos draudimo rinkos lyderė Baltijos šalyse.
ERGO augimas visose Baltijos šalyse pranoko rinkos augimo tempus. Per 2015 m. I pusmetį Estijos draudimo rinka augo 4,6 proc., o ERGO augimo tempai siekė 15,3 proc. Latvijoje ERGO išaugo 16,6 proc., tuo tarpu Latvijos draudimo rinka – 7,6 proc. Sparčiau nei rinka ERGO augo ir Lietuvoje, kur jos augimas siekė 11,9 proc., o rinkos – 6,4 proc. Galiojančių sutarčių skaičius išaugo 17 %, iki 792 tūkst.
Per 2015 m. I pusmetį ERGO klientams Baltijos šalyse išmokėta 44 mln. eurų draudimo išmokų, arba 17 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia gaisro sukelta žala, siekianti 1,5 mln. eurų, fiksuota Lietuvoje.
Abi ERGO bendrovės yra gerai kapitalizuotos ir gerokai viršija ERGO Grupės minimalius reikalavimus dėl mokumo koeficiento, kuris turi siekti mažiausiai 140 proc. Mokumas ne gyvybės draudimo bendrovėje nuo 207 proc. išaugo iki 224 proc., mokumo koeficientas pilnai užtikrinamas ir gyvybės draudimo bendrovėje. Reikšmingas investicijų portfelio augimas – 328 mln. eurų (palyginti su 319 mln. eurų 2014 m. I pusm.) – yra susijęs su augančiomis gyvybės draudimo apimtimis.
Kalbėdamas apie draudimo rinkos tendencijas ir prognozes Baltijos šalyse, dr. K. Bagdonavičius prognozuoja Baltijos draudimo rinkos augimą su keletu išimčių. „ERGO prognozės rodo, kad Baltijos šalių ekonomika atsigauna ir ne gyvybės, gyvybės bei sveikatos draudimo verslas šiais metais irgi turėtų augti. Vis dėlto nereikėtų pamiršti geopolitinės aplinkos. Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos būtina paminėti, yra 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosianti ES direktyva „Mokumas II“, pagal kurią ES draudimo (ir perdraudimo) įmonių kapitalas turės būti formuojamas atsižvelgiant į jų rizikos valdymo specifikas, o tai pareikalaus dar didesnių bendrovių pastangų.
Didžiausias iššūkis visam draudimo sektoriui – besikeičiantys vartotojų poreikiai bei sparčiai besivystanti skaitmeninė aplinka. Novatoriški sprendimai klientams jau nebėra vien tik IT verslo prerogatyva. Patirtis, kurią gauname iš kitų kolegų visose Europos šalyse, rodo, kad draudimo verslas turi būti dinamiškas ir neatsilikti nuo spartėjančio gyvenimo tempo bei naujausių technologijų tendencijų. Turime sutelkti dėmesį į paslaugas pagal individualius vartotojų poreikius ir patiems anksčiau nuspėti galimus klientų lūkesčius,“ – teigia dr. K. Bagdonavičius.