ES Aplinkos taryboje – diskusijos apie planuojamus lengvųjų automobilių reikalavimus

Antradienį Briuselyje vykusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje ministrai aptarė rengiamą naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių CO2 mažinimo standartų reglamento pakeitimą, dekarbonizacijos pastangas, aktyvesnį strateginį ES bendradarbiavimą pasaulinės aplinkosaugos diplomatijos srityje, ES įsitraukimo į tarptautinio klimato bendradarbiavimo didinimą ir patvirtino ES Tarybos išvadas dėl ES bioekonomikos strategijos.

Praėjusių metų gruodį Europos Komisija (EK), pristatė automobilių sektoriaus dokumentų rinkinį, skirtą sektoriaus perėjimui prie konkurencingo ir švaraus judumo. Juo nustatoma ambicinga, bet pragmatiška politikos sistema, užtikrinanti 2050 m. klimato neutralumą, strateginį savarankiškumą ir kartu suteikianti gamintojams daugiau lankstumo. Paketas taip pat atliepia ES pramonės raginimus supaprastinti taisykles ir skatins ES pagamintų švarių transporto priemonių pardavimus.

EK siūlo, kad iki šiol galiojęs 2035 m. 100 proc. CO2 mažinimo tikslas automobilių gamintojams būtų pakeistas į 90 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio sumažinimo tikslą, o likę 10 proc. turėtų būti kompensuojami naudojant ES pagamintą mažo CO2 pėdsako plieną arba e. degalus (anglies dioksido neišskiriantys degalai) ir biodegalus. Tai leis ir po 2035 m. gaminti tam tikrą kiekį netaršių ir mažai taršių transporto priemonių (anglų k. ZLEV), tarp jų iš elektros tinklo įkraunamus hibridinius automobilius, vandeniliu ir vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones. 

Siūloma, kad iki 2035 m. automobilių gamintojai galės pasinaudoti vadinamaisiais „superkreditais“ už mažus, įperkamus, ES pagamintus elektromobilius. Tai skatins didesnį mažų elektromobilių modelių pateikimą rinkai.

„Teigiamai vertiname tai, kad kreditų naudojimui nustatytos aiškios ribos. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp pramonės konkurencingumo stiprinimo ir klimato tikslų. Taip pat svarbu, kad technologinis neutralumas būtų stiprinamas ne silpninant užmojus, o sudarant sąlygas inovacijoms ir konkurencingumui. Tačiau CO2 emisijų vertinimo metodika turi būti skaidri, patikima ir suderinta su galiojančiais tvarumo bei apskaitos reikalavimais. Taip pat administracinė našta valstybėms narėms turi išlikti pagrįsta ir proporcinga“, – politinėje diskusijoje kalbėjo ministras Kastytis Žuromskas.

Aplinkos taryboje buvo patvirtintos Tarybos išvados dėl naujosios ES Bioekonomikos strategijos, kurioje numatyti tikslai iki 2040 m., siekiant perorientuoti Europos ekonomiką ir užtikrinti jos tvarumą, konkurencingumą bei atsparumą. Strategija siekiama skatinti perėjimą nuo iškastinių išteklių naudojimo prie biologinių išteklių, ekologiškų ir socialiai atsakingų darbo vietų kūrimą, tvarų pramonės vystymą ir efektyvią kovą su klimato kaita. Taip pat išreikštas susirūpinimas dėl aplinkos degradacijos, taršos ir išteklių išeikvojimo bei žalos ekosistemoms, infrastruktūrai ir bendruomenėms, kurią sukėlė rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Džiaugiamės, kad šiose išvadose pabrėžta bioenergetikos svarba, prisidedant prie tiekimo saugumo, energetinės nepriklausomybės ir klimato tikslų. Taip pat svarbus miškų sektoriaus indėlis į bioekonomikos vystymą ir atsinaujinančių išteklių plėtrą. Būtina skatinti ūkininkų dalyvavimą bioekonomikos grandinėse, didinant vietinės produkcijos perdirbimą ir inovatyvius modelius. Esame dėkingi ir už Lietuvos iniciatyva į išvadas įtrauktą nuostatą dėl karo sukeltos didžiulės žalos Ukrainoje“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Aplinkos taryboje ministras K. Žuromskas taip pat pristatė Lietuvos klausimą dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės aplinkai ir Europos saugumui. Aplinkos ministro teigimu, Astravo AE veikla ir bet kokie jos plėtros planai turi būti sustabdyti, kol nebus išsamiai ir nepriklausomai įvertinti visi saugos klausimai bei užtikrintas tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Espo konvenciją, laikymasis.

Lankydamasis Briuselyje ministras K. Žuromskas taip pat susitiko  su EK Klimato komisaru Wopke Hoekstra, Europos Parlamento Aplinkos, klimato ir maisto saugos komiteto pirmininku Pierfrancesco Maran,  Čekijos aplinkos viceministru Vladislav Smrž, Belgijos aplinkos ministru Jean-Luc Crucke, Austrijos žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir klimato apsaugos, regionų ir vandens valdymo ministru Norbert Totschnig bei Lietuvos atstovais Europos Parlamente – Vyteniu Andriukaičiu, Virginijumi Sinkevičiumi ir Aurelijumi Veryga.

Dvišalių susitikimų metu buvo aptartas pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai, svarbios klimato kaitos ir aplinkos teisėkūros iniciatyvos.