ES stiprina pasirengimą krizėms: įsigaliojo priverstinio licencijavimo reglamentas  

2026 m. sausio 19 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2025/2645 dėl priverstinio licencijavimo krizių valdymo tikslais, kuriuo nustatomas vieningas Europos Sąjungos (ES) priverstinio licencijavimo mechanizmas. 

Reglamentas apima šiuos intelektinės nuosavybės (IN) teisių objektus: patentus, paskelbtas patentų paraiškas, naudinguosius modelius ir jų paraiškas, papildomos apsaugos liudijimus, todėl krizės atveju galėtų būti pasitelkiamos ne tik jau taikomos, bet ir naujausios, dar komercializavimo stadijos technologijos. Naujasis reguliavimas ypač aktualus išradėjams, verslo subjektams, gamintojams, kurių gaminiai, kilus tam tikrai krizei, galėtų tapti priverstinio licencijavimo objektais.   

Valstybinio patentų biuro (VPB) Išradimų skyriaus vedėja Ieva Katinė paaiškina, jog šio reglamento tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos priverstinių licencijų išdavimo galimybę krizės ar ekstremaliosios situacijos metu, jei iškiltų būtinybė pasinaudoti IN teisėmis apsaugotais objektais. Pagal šį reglamentą ES priverstinė licencija būtų išduodama viešojo intereso tikslais ir kaip kraštutinė priemonė, kai kilus krizei, prieigos prie svarbių produktų nebūtų galima užtikrinti kitomis priemonėmis, įskaitant savanoriškus susitarimus naudoti apsaugotą išradimą.   

„Iniciatyva šiam reglamentui kilo dar pandemijos laikotarpiu, išryškėjus vakcinų gamybos pajėgumų problemoms skirtingose Europos Sąjungos šalyse. Iki šio reglamento priėmimo priverstinės licencijos buvo nacionalinio reguliavimo dalykas. Visgi, krizės neturi sienų, todėl buvo reikalingi valstybių sienas peržengiantys sprendimai“, – sako I. Katinė.   

Vienas svarbiausių naujo reglamento privalumų – priverstinis licencijavimas nebeapsiribos nacionaliniu lygmeniu. Naujoji sistema leis taikyti vieną, visoje ES galiojančią laikiną ir neišimtinę priverstinę licenciją. Mechanizmas būtų taikomas pagal nustatytas taisykles, tik aiškiai apibrėžtomis sąlygomis ir  numatant tinkamą atlygį teisių turėtojams. 

Kaip jis veiktų, galima būtų paaiškinti pavyzdžiu: jei Lietuvoje veikiančiai įmonei, kuri gamina medicininę įrangą ar jos komponentus (reikalingus spręsti ES masto krizę ar kitos ekstremaliosios situacijos metu), pritrūktų gyvybiškai svarbių gamybos proceso produktų, kuriuos saugo kitos ES šalies įmonės patentas, o savanoriškai susitarti dėl licencijos nepavyktų per pagrįstą laiką, galėtų būti taikomas ES lygmens priverstinis licencijavimas.Tokiu atveju Lietuvos įmonei būtų suteikta laikina teisė naudoti patentuotą technologiją visos ES poreikiams, už tai mokant teisių turėtojui tinkamą atlygį. Licencija galiotų tik krizės (ar ekstremaliosios situacijos) laikotarpiu, tik ES vidaus rinkai ir tik konkrečiam, aiškiai apibrėžtam tikslui, o jos apimtis, trukmė ir gamybos kiekiai būtų griežtai ribojami. Gamintojui būtų numatyta prievolė produktus aiškiai pažymėti naudojant specialias etiketes arba ženklinimą, kuriuose būtų nurodyta, kad produktas pagamintas ar parduodamas pagal ES priverstinę licenciją, išduotą pagal reglamentą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti greitą ir koordinuotą reagavimą į krizes, kartu išlaikant pusiausvyrą tarp visuomenės interesų ir IN apsaugos. 

„Tikimės, kad šio reglamento taikyti neprireiks, tačiau jis suteikia daugiau užtikrintumo – Europos Sąjunga dabar turi aiškų teisinį mechanizmą reaguoti į krizes, kurioms spręsti gali prireikti intelektinės nuosavybės saugomų technologijų“, – teigia Išradimų skyriaus vedėja I. Katinė.  

Valstybinio patentų biuro atstovai kartu su kitų ES valstybių narių atstovais kelerius metus dirbo Europos Sąjungos Tarybos Intelektinės nuosavybės darbo grupėje, rengiant šį reglamentą. 

Su reglamentu susipažinti galite čia.