Estijos, Latvijos ir Lietuvos Prezidentų bendras pareiškimas dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos, saugumo ir atsparumo didinimo srityse

Mes – Estijos Respublikos Prezidentas Alaras Karis, Latvijos Respublikos Prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 2024 m. gruodžio 6 d. Klaipėdoje, Lietuvoje, susitikome kasmetiniam trišaliam Baltijos šalių Prezidentų susitikimui ir paminėjome regioninio SGD terminalo Klaipėdoje dešimtmetį. Aptarėme svarbiausias saugumo grėsmes ir iššūkius, visų pirma tuos, kuriuos kelia imperialistinės Rusijos ambicijos iš esmės pertvarkyti Europos saugumo struktūrą ir atkurti įtakos sferas. Tai ryškiausiai atsiskleidžia per neišprovokuotą, nepateisinamą ir brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą ir intensyvėjančius priešiškus veiksmus, įskaitant sabotažą, prieš šalis sąjungininkes visame aljanse. Taip pat akcentavome savo bendrą poziciją ir veiksmus, kuriais siekiame stiprinti Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje ir didinti mūsų atsparumą.

Pabrėždami, kad Rusija kelia ir toliau kels didžiausią ir tiesioginę ilgalaikę grėsmę euroatlantiniam saugumui visose srityse ir pripažindami, kad Rusijos agresija nesustos ties Ukraina,

pripažindami būtinybę didinti gynybos finansavimą ir pabrėždami savo įsipareigojimą skirti daugiau nei 3 proc. BVP investicijoms į gynybą,

įsipareigodami glaudžiai bendradarbiaujant su sąjungininkais toliau stiprinti priešakinės gynybos laikyseną Baltijos regione,

akcentuodami, kad tvirti transatlantiniai santykiai išlieka nepamainomi Europos saugumui, o JAV buvimas Baltijos šalyse yra mūsų saugumo pagrindas,

dar kartą pabrėždami, kad stiprus nacionalinis ir kolektyvinis atsparumas yra esminis patikimo atgrasymo ir gynybos pagrindas,

pripažindami, kad ilgalaikė taika Europoje neįmanoma be Ukrainos, kaip neatskiriamos euroatlantinės saugumo struktūros dalies,

pakartodami savo įsipareigojimą ir toliau teikti Ukrainai visą įmanomą pagalbą iki jos pergalės, nes tai tiesiogiai prisideda prie euroatlantinio saugumo,

pripažindami, kad Kinijos Liaudies Respublika (KLR) vaidina lemiamą vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą ir kad Baltarusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos režimų teikiama karinė pagalba Rusijos karui reikalauja tvirto šalių sąjungininkių ir partnerių atsako,

pažymėdami, kad svarbu ir toliau izoliuoti Rusiją ir jos bendrininkes tarptautinėje arenoje ir apriboti jų veiksmus,

teigdami, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir NATO sąjungininkės bei mūsų partnerės taip pat susiduria su vis pavojingesne Rusijos ardomąja veikla,

pripažindami strateginę ypatingos svarbos infrastruktūros reikšmę ir neatidėliotiną būtinybę paspartinti jos plėtrą, tarpusavio junglumą ir sąveikumą, didinti atsparumą, stiprinti šios infrastruktūros apsaugą,

pripažindami su dideliu pasitenkinimu puikų Baltijos šalių bendradarbiavimą siekiant energetinės nepriklausomybės, kur  svarbų vaidmenį dujų sektoriuje atlieka tokia ypatingos svarbos infrastruktūra kaip regioninis SGD terminalas Klaipėdoje, „Balticconnector“, Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis (GIPL) ir Inčiukalnio požeminė dujų saugykla. Elektros energijos sektoriuje svarbiu įvykiu taps 2025 m. vasario 9 d. įvyksianti Baltijos šalių tinklo sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklu – tai dar labiau sustiprins mūsų energetinį savarankiškumą ir atsparumą bei paskatins perėjimą prie elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių,

siekdami galutinai panaikinti likusią priklausomybę nuo Rusijos sistemų geležinkelių sektoriuje, taip pat suprasdami, kad mūsų šalys turi investuoti į dvejopos paskirties transporto infrastruktūrą, kad būtų užtikrintas karinis mobilumas rytiniame NATO flange,

mes, Baltijos šalių Prezidentai, drauge:

Dėl mūsų gynybos ir atgrasymo pajėgumų stiprinimo, gynybos pramonės

1.    Sveikiname nuolatinį sąjungininkų karinį buvimą ir įsipareigojimus Baltijos regione, raginame toliau įgyvendinti NATO priešakinę gynybą sausumoje, ore ir jūroje ir pabrėžiame, kad NATO turi laikytis aktyvaus požiūrio bei rengti plataus masto pratybas.

2.    Reiškiame savo įsipareigojimą investuoti daugiau nei 3 proc. BVP į savo gynybos pajėgumus, kviesdami NATO sąjungininkes ir ES valstybes nares daryti tą patį ir priimti sprendimą nustatyti naują didesnį NATO sąjungininkių išlaidų gynybai tikslą, kad sąjungininkės galėtų patenkinti svarbiausius trūkstamus poreikius, sustiprintų savo gynybos pramonę ir padidintų atsparumą Rusijos ekspansionizmui.

3.    Pabrėžiame, kad būtina skubiai sukurti stiprią Baltijos gynybos liniją, glaudžiai derinant ją su Lenkijos projektu „Rytų skydas“. ES ir NATO prioritetinis dėmesys bei investicijos yra būtini, siekiant sparčiai stiprinti ES ir NATO sienų saugumą bei gynybos architektūrą Baltijos regione. Be to, raginame stiprinti karinį mobilumą tiek į regioną, tiek jo viduje.

4.    Įsipareigojame stiprinti Baltijos šalių gynybos pramonę ir bendradarbiauti, kad pritrauktume tarptautines bendroves investuoti į regioną, daugiausia dėmesio skiriant inovatyvių gynybos sprendimų ir technologijų kūrimui bei mūsų mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) integravimui į pasaulines tiekimo grandines.

5.    Siekiame užtikrinti tinkamą ES iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti gynybos pramonės pasirengimą, geografinę pusiausvyrą, kad būtų stiprinami regioniniai pajėgumai prie rytinės ES sienos.

6.    Atsižvelgdami į strateginį Baltijos valstybių, kaip ES valstybių narių su tiesiogine ES išorės siena, vaidmenį ir papildomų investicijų atsparumui didinti ir atitinkamai infrastruktūrai kurti poreikį, raginame ES priderinti būsimas ES sanglaudos politikos priemones Baltijos valstybėms ir užtikrinti šių priemonių lankstumą, kad būtų galima spręsti realiu laiku kylančius iššūkius mūsų šalyse, susiduriančiose su tiesioginėmis Rusijos grėsmėmis.

Dėl paramos Ukrainai

7.      Toliau laikysimės prisiimto įsipareigojimo kasmet skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP karinei paramai Ukrainai.

8.      Įsipareigojame toliau skatinti veiksmingą ir suderintą karinę pagalbą Ukrainai, be kita ko, per Europos taikos priemonę, ES amunicijos iniciatyvą, ES karinės pagalbos misiją Ukrainai remti ir ES patariamąją misiją civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje, taip pat per NATO saugumo paramos ir mokymų Ukrainai programą bei Visapusiškos pagalbos Ukrainai paketą.

9.      Ir toliau remsime Ukrainą jos negrįžtamame kelyje į narystę NATO, kviečiant Ukrainą kuo greičiau prisijungti prie NATO. Tvirtai remiame Ukrainos narystę ES ir pasisakome už greitas ir efektyvias stojimo į ES derybas su Ukraina.

10.  Raginame tarptautinę bendruomenę tvirtai palaikyti Prezidento V. Zelenskio pasiūlytą Taikos formulę, kuria pabrėžiama Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei Rusijai tenkanti atsakomybė. Remiame Prezidento V. Zelenskio pateiktą Pergalės planą, kuriuo siekiama teisingos ir tvarios taikos.

Dėl sankcijų

11.  Toliau sieksime išlaikyti stiprų ir nuolatinį kolektyvinį spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, teikdami bendrus pasiūlymus dėl ES sankcijų, nukreiptų į jų pagrindinius pajamų šaltinius bei galimybę gauti gynybinės paskirties medžiagų. Raginame taikyti griežtesnes sankcijas ir priemones visoms Rusijos bendrininkėms, ypač atsižvelgiant į neseniai įvykusį Šiaurės Korėjos karių dislokavimą kovai prieš Ukrainą bei Kinijos ir Irano karinės paskirties prekių tiekimą ir bendrą gamybą, kuria siekiama palaikyti Rusijos agresiją.

12.  Ir toliau bendradarbiausime, siekdami užtikrinti griežtą ir vienodą galiojančių ribojamųjų priemonių įgyvendinimą bei veiksmingą kovą su sankcijų apėjimu, rodydami savo regioninių priemonių taikymo pavyzdį. Taip pat raginame ES ir jos valstybes nares imtis tolesnių veiksmų, kad būtų sustabdyta Rusijos karinė veikla, nutraukiant verslo santykius su Rusija ir Baltarusija bei įvedant naujus importo mokesčius šių šalių produktams.

Dėl atsako į hibridines ir kinetines grėsmes bei atsparumo didinimo

13.  Reaguodami į priešiškas Rusijos hibridines operacijas, toliau stiprinsime savo atsparumą ir dirbsime ES ir NATO, siekdami parengti atitinkamus priemonių rinkinius, skirtus hibridinėms grėsmėms atpažinti, užkirsti joms kelią ir į jas reaguoti. Šiomis aplinkybėmis akcentuojame glaudaus ES ir NATO bendradarbiavimo svarbą ir palankiai vertiname tai, kad buvo priimtas naujas ES sankcijų režimas, skirtas Rusijos veiklai.

14.  Tikimės, kad NATO viršūnių susitikime Vašingtone numatytos užduotys bus sėkmingai įgyvendintos, siekiant pažaboti agresyvius Rusijos veiksmus ir jiems pasipriešinti bei užkirsti kelią jos gebėjimui vykdyti kenkėjišką bei destabilizuojančią veiklą prieš NATO, NATO sąjungininkes ir partneres. Aktyviai prisidėsime prie NATO strateginio požiūrio į Rusiją formavimo ir raginsime ES institucijas parengti ES strategiją, skirtą atgrasyti Rusiją nuo visų jos keliamų hibridinių grėsmių bei tinkamai į jas reaguoti.  

15.  Toliau tvirtai laikomės įsipareigojimo nacionaliniais ištekliais ir kitu bendru ES finansavimu tęsti bendros ES ir NATO išorės sienos stiprinimą, kad būtų užkirstas kelias hibridinėms grėsmėms, įskaitant nedraugiškų kaimyninių režimų vykdomą migraciją, paverstą politiniu instrumentu. Raginame ES skirti daugiau bendro finansavimo, o NATO teikti paramą saugumo ir gynybos srityje, ten kur reikalinga.

16.  Veiksmingai išnaudosime visas priemones, numatytas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte, kad sumažintume mūsų gamintojų ir paslaugų teikėjų priklausomybę nuo Kinijos valstybės kontroliuojamų ir finansuojamų tiekimo grandinių ir pašalintume bet kokias kibernetinių ar valdymo grėsmių spragas.

Dėl ypatingos svarbos infrastruktūros plėtros ir apsaugos

17.  Ir toliau įsipareigojame vykdyti tarpvalstybinius infrastruktūros ir bendradarbiavimo projektus, siekdami stiprinti energetinę nepriklausomybę ir diversifikuoti tiekimo šaltinius. Palankiai vertiname diskusijas, siekiant bendrai įvertinti galimybes Baltijos šalyse įkurti energetikos centrą, kuris leistų integruoti perteklinę atsinaujinančiąją energiją ir užtikrinti žaliosios energetikos gamybą konkurencingomis kainomis.

18.  Pabrėžiame neatidėliotiną poreikį stiprinti Baltijos valstybių ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros atsparumą tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek stiprinant regioninį bendradarbiavimą, be kita ko, per bendrus mokymus, dalijimąsi gerąja patirtimi ir ES finansavimo panaudojimą.

19.  Raginame dėti daugiau pastangų, kad būtų užbaigta transporto tinklų integracija į ES tinklą. „Rail Baltica“ yra ypatingos reikšmės Baltijos šalių konkurencingumui ir sujungiamumui, taip pat regiono saugumui ir atgrasymui. Todėl bendromis pastangomis sieksime didesnio „Rail Baltica“ ir kitų su kariniu mobilumu susijusių projektų finansavimo, pasitelkiant tolesnį ES dalinį finansavimą kitoje 2028–2034 m. daugiametėje finansinėje perspektyvoje.

20.  Siekdami užtikrinti saugią ir atsparią geležinkelių infrastruktūrą bei jos valdymo sistemą kaip neatskiriamą šios infrastruktūros dalį, pareiškiame, kad remiame visišką mūsų geležinkelių „desinchronizaciją“ nuo Rusijos kontroliuojamos technologinės, IT ir duomenimis pagrįstos geležinkelių sistemos. Pasitelkdami „Free Rail“ bendradarbiavimo programą, sieksime sukurti saugią ir nuo užsienio kišimosi apsaugotą Baltijos šalių vidaus sistemą.

21.  Raginame ES teikti prioritetą priemonių, skirtų strateginių infrastruktūros projektų finansavimo spragoms pašalinti, kūrimui, siekiant užtikrinti sklandų šių projektų įgyvendinimą ir tęstinumą ilguoju laikotarpiu.

22.  Toliau plėtosime Trijų jūrų iniciatyvą kaip platformą transatlantiniams ryšiams stiprinti bei skatinti bendradarbiavimą su kitomis sąjungininkėmis ir patikimomis partnerėmis, siekiant pašalinti investicijų į infrastruktūrą trūkumą mūsų regione.