Spaudos centras
Spaudos centras
Autorius: Raul Eamets, vyriausiasis banko „Bigbank“ ekonomistas
Nors Lietuvoje nedarbo lygis, kaip ir Estijoje, yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje (ES), priešpensinio amžiaus žmonių užimtumo lygis yra daug aukštesnis nei ES vidurkis. Lietuvoje dirba 69 proc. 55–64 metų amžiaus žmonių, o ES šis rodiklis yra 65,2 procento.
Net apie 80 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, arba kas aštuntas, pasirenka dirbti, o tarp pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje dirba apie 44 procentus. ES ši dalis vidutiniškai siekia vos 13 procentų. Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių dalis auga ir neabejotinai augs toliau. Estijoje dirba net 51 proc. naujų pensininkų, daugiau nei pusė jų tai daro tam, kad galėtų užsidirbti papildomų pajamų, o ne savo malonumui.
Kaip ir Estijoje, Lietuvoje, skirtingai nei senesnėse Europos šalyse, dirbantys pensininkai nebaudžiami proporcingai mažinant jų senatvės pensiją, kai jie gauna atlyginimą. Tokiu atveju mažinti pensiją – gana įprasta praktika Europoje, bet, laimei, Lietuvoje ir Estijoje tokios sistemos nėra. Lietuvoje trūksta darbo jėgos, o ateityje šis trūkumas bus dar didesnis, todėl dabartinė sistema galėtų toliau veikti, o dirbantys pensininkai neturėtų būti baudžiami už tai, kad gauna atlyginimą. Lietuvoje netgi taikomas skatinimo modelis: atidėjus pensiją, ji didinama po 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus, tad daugelis, net ir sulaukę pensinio amžiaus, pasirenka dirbti.
Pensijos Lietuvoje, palyginti su darbo užmokesčiu, yra vienos mažiausių Europoje. Pietų Europos šalyse vidutinis pensijos pakeitimo koeficientas (santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu) yra nuo 80 proc. iki 84 proc. Pavyzdžiui, Švedijoje jis yra 60 proc., o Lietuvoje, pagal Eurostato duomenis, 2024 m. šis koeficientas siekė vos 38 proc. ir mažesnis jis – tik Kroatijoje (34 proc.). Kalbame apie vidutines, o ne minimalias pensijas.
Tiesa, Estijoje 2021 m. įvykdyta pensijų sistemos reforma. Panašūs pokyčiai įgyvendinami ir Lietuvoje. Ko gero, šios reformos taip pat turės įtakos pensininkų pasirinkimui dirbti. Estijoje duomenų apie tai kol kas dar nėra – 2022 m. ten užimtumas pradėjo augti visose amžiaus grupėse, nes šalis atsigavo po COVID-19 pandemijos. Todėl tiek Estijai, tiek Lietuvai, prieš darant išvadas, dar teks kiek palūkėti.
Vis dėlto net jeigu dalis būsimų pensininkų dėl reformos gaus kiek mažesnes pensijas, galima tikėtis, kad prarastoji dalis nebus labai didelė. Bent jau estai nepradėjo skubiai pirkti buitinės technikos ar automobilių – tokių žmonių dalis buvo mažesnė nei penktadalis, dauguma pinigus investavo, grąžino ankstesnes paskolas ar tiesiog atsidėjo į taupomąją sąskaitą.
Investavusiųjų ir pinigus tiesiog išleidusiųjų Estijoje buvo maždaug po vienodai. Be to, bet kokia investicija į, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą yra naudingesnė ir teikia didesnę grąžą nei investicija į pensijų fondą. Tad nors nemaža dalis po šių reformų galiausiai gaus mažesnę valstybinę pensiją, žmonės tai kompensuos didesnėmis pajamomis iš asmeninių investicijų.
Be to, šie pinigai bus investuojami į vietos ekonomiką, o ne į užsienio rinkas, kur daugiausia investuoja pensijų fondai. Todėl iš pensijų fondų išimti pinigai taps visapusiškai naudingesni ekonomikai, o tai ilguoju laikotarpiu prisidės ir prie pensininkų gerovės.
Esamomis sąlygomis pensininkai Lietuvoje bei Estijoje ir toliau bus priversti dirbti. Sunku pasakyti, kas turėtų keistis, tačiau norintieji orios senatvės su galimybe nedirbti turėtų aktyviau galvoti apie investavimą, nes mūsų pensijoms užaugti prireiks nemažai laiko.