Įgyvendinant „Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą“, Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos per 2011–2024 metus į Lietuvos ežerus ir upes įveisė virš 11 milijonų europinių ungurių. Tokių pačių priemonių imasi ir kitos šalys, tačiau šių žuvų ištekliai visame jų paplitimo areale Europoje yra už saugaus biologinio limito ribų, o dabartinė ungurių žuvininkystė nėra tvari. Ties išnykimo riba atsidūrusių žuvų išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu.
2024 m. lapkričio 20–21 d. Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos suorganizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Europinių ungurių ištekliai Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos“, kurios metu buvo aptarti ties išnykimo riba atsidūrusios žuvų rūšies išteklių atkūrimo, paramos išsaugojimo priemonėms, skirtoms ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui, klausimai, pristatyti Duomenų rinkimo programos rezultatai, apžvelgta neteisėta europinių ungurių žvejyba Europoje ir pasidalinta gerąja patirtimi.
„Vis dar nėra vieningos nuomonės dėl priežasčių, lėmusių europinių ungurių populiacijos mažėjimą Europos vandenyse, tačiau šios rūšies žuvų būklės prastėjimas jau seniai sulaukė tarptautinio dėmesio. Šiandien kiekviena Europos Sąjungos šalis narė, tarp jų ir Lietuva, yra įsipareigojusios imtis priemonių šių nykstančių žuvų ištekliams apsaugoti ir atkurti. Bendras šalių įsitraukimas teikia vilties, kad europinių ungurių populiacija Europos areale ateityje stiprės, o mūsų pastangos duos ilgalaikių rezultatų“, – sakė žemės ūkio viceministrė Laura Ramanauskaitė, atidarydama konferenciją.
Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (angl. EFCA, Ispanija) ir Žuvininkystės atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje (Briuselis). Taip pat į konferenciją atvyko ir aktyviai pasisakė Lietuvos mokslininkai iš Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto, LR Seimo, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei Aplinkos apsaugos organizacijų atstovai.
LR Žemės ūkio ministerijos atstovės pristatė europinių ungurių išteklių valdymo priemones. 2007 m. rugsėjo 18 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007 skirtas europinių ungurių (Anguilla anguilla) populiacijai apsaugoti ir atkurti. Pagrindinis tikslas – atkurti ungurių išteklius, užtikrinant, kad bent 40 proc. suaugusių sidabrinių ungurių galėtų grįžti į Sargaso jūrą neršti. Taip pat buvo pristatytos svarbiausios priemonės apčiuopiamiems rezultatams pasiekti: Nacionalinių ungurių valdymo planų (UVP) kūrimas, Žvejybos reguliavimas, migracijos kelių atkūrimas, populiacijos papildymas, stebėsena ir duomenų rinkimas, tarptautinis bendradarbiavimas ir pranešimų teikimas Europos Komisijai.
Žuvininkystės atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje apžvelgė ungurių išteklių valdymo aktualijas ir reglamentavimą. Buvo pristatyti Europos Komisijos pasiūlymai dėl ungurių priemonių ir Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos ICES europinių ungurių rekomendacijos 2025 metams. Žuvininkystės atašė pabrėžė, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007 numato, jog kiekviena valstybė narė yra įsipareigojusi rinkti duomenis apie europinių ungurių verslinę ir mėgėjų žvejybą ir perduoti informaciją Europos Komisijai. Tik atsakingai renkant duomenis bus įmanoma užtikrinti europinių ungurių išteklių apsaugą ir sukurti tausią šios rūšies žuvų naudojimo sistemą.
Daug dėmesio ir aktyvių diskusijų susilaukė EFCA atstovo pranešimas „Tamsioji europinio ungurio pusė – operacija „Ežeras“. Pranešėjas pabrėžė Europos žuvininkystės kontrolės agentūros įsitraukimą saugant europinių ungurių išteklius. Taip pat pasisakė už stipresnį tarpžinybinį bendradarbiavimą, ypač tarp teisėsaugos ir žuvininkystės kontrolės bendruomenių, siekiant bendro tikslo – saugoti gamtos išteklius ir kovoti su neteisėta europinių ungurių žvejyba Europos mastu.
Konferencijos metu Žuvininkystės tarnybos atstovai apžvelgė europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimo Lietuvoje 2013–2024 m. rezultatus. Taip pat papasakojo, kaip vykdomas į Lietuvą atgabentų stiklinės stadijos europinių ungurių karantinavimas ir paauginimas iki kol žuvys sustiprėja, įgauna tamsią spalvą ir yra išleidžiamos į valstybinius vandens telkinius. Demonstravo vaizdinę medžiagą, kuri renginio dalyviams leido suprasti, kokia tai unikali, paslaptinga ir prisitaikanti žuvis.
Gamtos tyrimų centro mokslininkai pristatė pranešimus „Unguriai Lietuvoje: nuo įžuvinimo iki neršto“ ir „Ungurių populiacijos atkūrimas Lietuvoje: pasiekimai, problemos ir planai“. Klaipėdos universiteto atstovasatliko ungurių išteklių būklės įvertinimą pagal Duomenų rinkimo programos rezultatus. Patikimi ir išsamūs duomenys yra labai svarbūs ungurių išteklių valdymui, siekiant užtikrinti jų tvarumą ir apsaugą.
Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su 2020–2021 m. atliktu ungurių įveisimo efektyvumo vertinimu, stebint įveistų ungurių išgyvenimą, apsikrėtimą parazitais, augimo tempus ir lyčių santykį. Taip pat pristatyti 2019–2021 m. europinių ungurių mirtingumo migruojant Lietuvos vidaus vandenyse vertinimo, naudojant akustinius bei telemetrinius metodus, duomenys. Gamtos tyrimų centro mokslininkas pasidalino atliekamų tyrimų rezultatais, siekiant įvertinti europinių ungurių populiacijos pokyčius ir įžuvinimo svarbą išteklių atstatymui.
Renginys organizuotas įgyvendinant „Europinių ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje 2024–2026 m.“ projektą, finansuojamą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽAF) lėšų.
