Europos Parlamentas pasiūlė daugiamečio ES biudžeto viziją

Trečiadienį europarlamentarai patvirtino savo prioritetus būsimam ES daugiamečiam 2028-2034 m. biudžetui.

Siekiant pateisinti ES piliečių lūkesčius, naujasis daugiametis ES biudžetas turi būti ambicingesnis, pažymi EP nariai. Jų įsitikinimu, dabartinės biudžeto lubos, kurios sudaro 1 proc. 27-ių ES valstybių bendrų nacionalinių pajamų, yra per griežtos, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į vis didėjantį krizių ir iššūkių spektrą. Be to, JAV atsitraukimas nuo savo pasaulinio vaidmens reiškia, jog ES išlaidos turės būti skirtos spręsti krizę, kurią sukėlė Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu. Tinkamo finansavimo reikės spręsti ir itin sudėtingas ES ekonomines ir socialines problemas, konkurencingumo trūkumą ir blogėjančią klimato bei biologinės įvairovės padėtį, pažymima EP rezoliucijoje.

Europos Parlamentas nepritaria Europos Komisijos idėjai atkartoti Europos gaivinimo ir atsparumo programą principu „po vieną nacionalinį planą kiekvienai valstybei narei“. Vietoje to, būtina užtikrinti investicijų programų skaidrumą ir jų parlamentinę priežiūrą. Anot EP, jos turėtų būti priimtos pasikonsultavus su regioniniais ir vietos partneriais. Europarlamentarai  taip pat pabrėžia sanglaudos politikos svarbą didinant ES vidaus rinkos integraciją, mažinant nelygybę ir kovojant su skurdu.  

Europarlamentarai mano, kad siūlomas konkurencingumo fondas, kuris apjungtų keletą veikiančių programų, yra nepakankamas. Todėl jie ragina steigti naują tikslinį fondą, kuris sutelktų privačias ir viešąsias investicijas bei mažintų jų riziką. EP nariai taip pat pasisako už išlaidų gynybai didinimą, tačiau tai negali vykti socialinės paramos, aplinkos apsaugos ar kitų ilgalaikių ES įsipareigojimų sąskaita.

Būsimas daugiametis ES biudžetas turi būti skaidresnis, o ES paramos gavėjai turėtų susidurti su mažesne administracine našta. Tačiau išmokų gavimas turi būti susieitas su pagarba ES vertybėms ir teisės viršenybe, įsitikinę europarlamentarai. Jie siūlo didinti išlaidų lankstumą, o kiekvienoje išlaidų kategorijoje numatyti krizių valdymo pajėgumus. Jų nuomone, biudžete būtina sukurti dvi specialias priemones, skirtas solidarumui susidūrus su stichinėmis nelaimėmis bei bendram reagavimui į krizes.

Europarlamentarai ragina užtikrinti, kad paskolos ES ekonomikos gaivinimui gražinimo kaštai  nepakenktų pagrindinių ES prioritetų finansavimui. Jie siūlo aiškiai atskirti paskolų gražinimo ir biudžeto  išlaidas bei ragina ES Tarybą patvirtinti naujus ES biudžeto pajamų šaltinius. Be to, bendras ES valstybių skolinimasis yra vienas iš priimtinų būdų reaguoti į ES saugumo ar gynybos krizes, priduria europarlamentarai.

EP pranešėjas Siegfried Mureşan (Europos liaudies partija, Rumunija) pažymėjo: „Norime, kad kitas daugiametis biudžetas būtų labiau paruoštas spręsti dabartinius iššūkius – padėti Europai greitai veikti krizių metu, geriau apsaugoti savo piliečius ir vystyti stipresnę ir konkurencingesnę Sąjungą. Mes taip pat norime, kad būtų skirta pakankamai lėšų ilgalaikiams prioritetams, pavyzdžiui, žemės ūkiui ir sanglaudai. Siūlome atsakingą ir pagrįstą daugiamečio biudžeto padidinimą, kuris viršytų pasenusią 1 proc. nuo ES valstybių bendrų nacionalinių pajamų ribą. Jei prašome ES daryti daugiau, turime ją atitinkamai ir aprūpinti. Europos Parlamentas pritars tik lanksčiam ir veiksmingam daugiamečiui ES biudžetui, kuris būtų paruoštas įgyvendinimui nuo 2028 m. sausio 1 d. Todėl raginame pradėti derybas nedelsiant po to, kai liepą Europos Komisiją pristatys biudžeto projektą.“

Kita EP pranešėja Carla Tavares (Socialistai ir demokratai, Portugalija) pridūrė: „Būsimo daugiamečio ES biudžeto dėmesio centre turi būti žmonės ir regionai, o mes privalome užtikrinti, kad ES turėtų pakankamai priemonių patenkinti jų poreikius. Reikia didelių investicijų, kurios sustiprintų strateginę autonomiją, ekonominį atsparumą ir žaliąjį kursą bei atsižvelgtų į visų poreikius. Ambicingas biudžetas turi skatinti socialinę ir teritorinę sanglaudą, įtraukti naujus ir modernius pajamų šaltinius bei užtikrinti pakankamą finansavimą saugumui, gynybai ir pasirengimui.“

Europos Parlamento rezoliucijai dėl daugiamečio ES biudžeto pritarė 317 EP narių, 206 nepritarė, o 123 susilaikė. Ji padės parengti ES biudžeto 2028-2035 m. projektą, kurį Europos Komisija turėtų pristatyti liepą.

Daugiametis ES biudžetas paprastai planuojamas septyneriems metams, nustatant maksimalias ES metinių išlaidų ribas įvairiose politikos srityse. Dabartinį 2021–2027 m. ES biudžetą iš viso sudaro 1,21 trln. eurų įsipareigojimų (tiek ES gali įsipareigoti išleisti per tą laikotarpį 2018 m. kainomis). Daugiametį ES biudžetą vienbalsiai priima ES Taryba, tačiau tik gavus Europos Parlamento pritarimą, kuriam priimti reikalinga absoliuti EP narių dauguma.

Daugiau informacijos:

EP rezoliucijos projektas
Informacijos žiniasklaidai apie daugiametį ES biudžetą rinkinys
EP tyrimų tarnybos pažyma apie daugiametį ES biudžetą