Europos patentų registravimo taisyklės neribos selekcininkų darbo

Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria paragino išspręsti Europos patentų registravimo problemą, aktualią žemės ūkio srityje dirbantiems selekcininkams. Pasak AAA Baltic Service Company Europos patentinės patikėtinės Otilijos Klimaitienės, Europos patentų tarnybos sprendimai dėl augalų, išvestų tradiciniu veisimo būdu – kryžminimu, patentavimo ribojo naujų augalų veislių ir susijusių inovacijų plėtrą. Situacija problemine tapo po to, kai Europos patentų tarnyba (EPT) išdavė du Europos patentus augalams. Šie atvejai žinomi kaip brokolių patentas (EP 1069819) ir pomidorų patentas (EP 1211926). 2002 m. išduotas pirmasis patentas nusakė antikancerogeninės medžiagos kiekio padidinimo būdą brokolyje, tam panaudojant biologinį, įprastinį veisimo būdą. O 2003 m. Izraelio žemdirbystės ministerijai buvo išduotas patentas "sausiems pomidorams", kurie turi ypač nedaug vandens ir yra susiraukšlėję. Patentu buvo apsaugotas biologinis procesas – kryžminimas. Taip pat abu patentai įtvirtino gautų augalų vaisių ir sėklų patentinę apsaugą. "Šiuos du patentus užprotestavus oponentams, buvo išbraukti punktai, įtvirtinantys įprastų biologinių procesų – kryžminimo, selekcijos – apsaugą. Vis dėlto, buvo likęs neatsakytas klausimas, ar galima patentuoti biologinį darinį, gautą nepatentabilaus proceso metu. Priešprieša kyla, nes esamos Europos patentų tarnybos teisinės nuostatos nėra pakankamai aiškios", – sakė Europos patentinė patikėtinė O. Klimaitienė, AAA Baltic Service Company partnerė. Pasak jos, Europos patentų konvencija numato, kad "Europos patentai bus suteikiami bet kokiam išradimui, kurie turi pramoninį pritaikymą, yra nauji ir turi išradimo lygį". Ginčų kyla dėl šios nuostatos taikymo ribų – koks yra pakankamas išradimo lygis, kad jį galima būtų saugoti patentu. Kita vertus, konvencija numato ir išimtis, kada išradimai nėra patentuojami. Viena iš išimčių apima augalų ir gyvūnų veisles bei iš esmės biologinius jų veisimo būdus. Šiuo metu EPT yra išdavusi keletą šimtų patentų, susijusių su genetiškai modifikuotais augalais ir gyvūnais, ir yra pradėjusi išdavinėti patentus, susijusius su įprastais, nemodifikuotais augalais. Nesutariama būtent dėl jų patentabilumo. Europos Parlementas savo rezoliucija kreipėsi į EPT, kad būtų sustabdytas įprasto gyvūnų ir augalų veisimo patentavimas. Toks sprendimas vertinamas kaip naudingas ūkininkams, veisėjams ir vartotojams. Manoma, kad jis paskatins konkurenciją šioje rinkoje ir užkirs kelią rinkos koncentravimui. Toliau įgyvendinant Europos Parlamento pasiūlytą sprendimą, bus svarbus ir ES valstybių dalyvavimas – jos raginamos savo teisės aktuose įtvirtinti išimtį, kuri užtikrintų veisėjams laisvą prieiga prie sėklų ir technologijų, taip pat ir tų, kurios dabar saugomos patentais. "Europos Parlamentas savo rezoliucija siekia apibrėžti aiškesnes ribas dėl augalų ir gyvūnų veislių bei jų išvedimo būdų patentavimo. Tai turėtų sumažinti galimybę piktnaudžiauti patentų įstatymais ir geriau suderinti etikos, mokslinio progreso bei pramonės interesų klausimus, susijusius su patentuojamais biotechnologiniais išradimais", – sakė O. Klimaitienė. Jau 20 metų Lietuvoje veikiančią AAA Baltic Service Company tarptautinis žurnalas "Managing Intellectual Property" nuo 1999 m. kasmet skelbia viena iš geriausių įmonių Baltijos valstybėse, dirbančių prekių ženklų, patentų ir autorinės teisės srityse. AAA Baltic Service Company turi biurą Estijoje, atstovus Latvijoje ir kitose šalyse. 2010 m. advokatų kontora tapo tarptautinės organizacijos European Law Firm nare.