Europos rytinis flangas lenkia JAV ir likusią Europą pagal gynybos technologijų rizikos kapitalo investicijas

Dešimt Europos rytinio flango šalių dabar gynybai skiria daugiau nei JAV ir NATO vidurkis, o rizikos kapitalas seka paskui, atskleidžiama naujoje „Dealroom“, „Resilience Media“ ir šešių rizikos kapitalo fondų ataskaitoje. Antrasis „Tough Tech by the Tough Ten“ leidimas apžvelgia įmones, kapitalą ir partnerius, kuriančius gynybos, saugumo ir atsparumo inovacijas dešimtyje Europos rytinio flango šalių nuo Suomijos iki Bulgarijos.

Šioje ataskaitoje pažymima, kad nuo 2024 m. 32 proc. viso Rytų Europos regiono rizikos kapitalo atiteko „tough tech“, t. y. gynybos, saugumo ir atsparumo technologijoms, atliepiančioms prioritetinius NATO pajėgumų poreikius. Tai dvigubai didesnė dalis nei likusioje Europoje ir keturis kartus didesnė nei JAV. Iki spalio pradžios „tough tech“ rizikos kapitalo investicijos regione pasiekė apie 1,7 mlrd. JAV dolerių, o 2026 m. prognozuojama rekordinė 2,3 mlrd. dolerių suma – tau yra dvigubai daugiau nei pernai. Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Bulgarijoje – vadinamajame „Tough Ten“ dešimtuke – NATO pajėgumų poreikius atliepiančios technologijos užima vis didesnę regiono rizikos kapitalo rinkos dalį.

Pagal gynybos išlaidų dalį, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), Rytų Europos šalys lenkia tiek NATO vidurkį, tiek JAV. 2026 m. „Tough Ten“ šalys gynybai vidutiniškai skiria 3,3 proc. BVP. Prieš dešimtmetį ši dalis buvo daugiau nei perpus mažesnė. Aljanse pagal išlaidas gynybai pirmauja Lietuva, skirianti 5,4 proc. BVP. Kartu su Estija, Latvija ir Lenkija Lietuva jau beveik dešimtmečiu aplenkė NATO nustatytą 3,5 proc. BVP pagrindinių gynybos išlaidų ribą 2035-iems metams. Kapitalo srautai „tough tech“ pavertė viena didžiausių regiono rizikos kapitalo rinkų.

Pagrindinės ataskaitos išvados:

•     Kosmosas – 2026 m. proveržio segmentas. Šiemet jis pritraukė daugiau lėšų nei per ankstesnius šešerius metus kartu sudėjus, o iš paskos seka kovos su dronais technologijos. Tarp didžiausių kosmoso segmento sandorių – Suomijos palydovinės žvalgybos bendrovės ICEYE F serijos sandoris, viršijantis 1 mlrd. eurų, įskaitant 450 mln. eurų naujo kapitalo, ir Bulgarijos palydovų gamintojos „EnduroSat“ 205 mln. JAV dolerių investicijų raundas gamybai Europoje ir JAV plėsti. Kovos su dronais bendrovės šiemet jau pritraukė 89,5 mln. JAV dolerių, daugiausia per du didelius TYTAN ir FT raundus. Tai sudaro 93 proc. visų nuo 2020 m. šio segmento pritrauktų lėšų, nes pasikartojantys dronų įsiveržimai į Europos oro erdvę nišinį pajėgumą pavertė skubiu pirkimų prioritetu. Daugiau kapitalo pritraukia ir dronų gamintojai: šiemet per septynis raundus jie surinko 21,7 mln. JAV dolerių, beveik 40 proc. visų nuo 2020 m. pritrauktų lėšų.

•     „Tough Ten“ šalys kuria technologijas fronto linijos poreikiams. Regiono produktai išbandomi mūšyje kartu su Ukraina. Latvijos įmonės gavo užsakymų 17 000 dronų, Ukrainoje sukurti modeliai pradedami gaminti Suomijoje ir Rumunijoje, o Lenkija planuoja per metus pagaminti 10 000 perėmėjų. Suomijos bendrovė ICEYE, dabar vertinama daugiau nei 10 mlrd. eurų, Lenkijai suverenius radarinius palydovus pristatė greičiau nei per dvylika mėnesių.

•     „Tough tech“ rinka auga, o augimą lemia B ir C serijų raundai. Neskaitant kosmoso ir kvantinių technologijų, regionas jau viršijo 2025 m. investicijų sumą be nė vieno didelio sandorio. B ir C serijų raundai sudaro beveik devynis iš kiekvienų dešimties investuotų dolerių. Estija savo finansavimą padidino beveik trigubai, o Slovakija šiemet pritraukė daugiau nei per visus ankstesnius metus kartu. Ataskaitoje suskaičiuota 170 rizikos kapitalu finansuojamų „tough tech“ startuolių dešimtyje šalių, o jų bendra vertė siekia apie 21,8 mlrd. JAV dolerių.

•     Vietos naujiems pagrindiniams investuotojams. 2026 m. regionas pritraukė maždaug keturis kartus daugiau lėšų nei 2022 m., nors investuotojų buvo perpus mažiau (57, palyginti su 113). Vietos investuotojai dabar suteikia pusę viso „tough tech“ finansavimo. Išlieka akivaizdžių spragų: antžeminė robotika nuo 2020 m. pritraukė mažiau nei 1 mln. dolerių, o jūrinės robotikos raundų neužfiksuota, nors nepilotuojamos sistemos sausumoje ir jūroje jau keičia karybą Ukrainoje.

Įžvalgos:

„Pagal gynybos išlaidų dalį nuo BVP rytinis flangas dabar lenkia mūsų sąjungininkes JAV ir kitas NATO šalis, o rizikos kapitalas seka paskui. Investuotojai svarsto jau ne tai, ar remti šį regioną, bet ar jie spės neatsilikti nuo šio regiono tempo. Europos gynybos verslininkams dabar reikia nuolatinės kraujotakos palaikymo, o ne pavienių kraujo perpylimų. Nekaupkite atsargų: dažni, mažesni užsakymai, į kurių sutartis įtraukti mokymai, palaikymas ir atnaujinimai, leidžia neatsilikti nuo greitai besikeičiančio mūšio lauko. Nuolatiniai pirkimai kuria investicijoms patrauklią paklausą, o tokia paklausa startuolius paverčia pramonine baze, kurios reikia Europai“, – sakė Viktorija Trimbel, ataskaitos iniciatoriaus „Coinvest Capital“ vadovė.

„Rytinio flango įkūrėjai atsiliepia į neramaus geopolitinio laikotarpio iššūkį – kuria ir plečia technologijas, atitinkančias skubiausius šių dienų saugumo poreikius. Geografija suteikia jiems realaus laiko įžvalgų iš galutinių naudotojų, su kuriomis gali lygintis nedaugelis“, – sakė Patrickas Schneideris-Sikorsky, NATO inovacijų fondo partneris.

„Kapitalas jau ateina: nuo 2024 m. „tough tech“ teko 32 proc. „Tough Ten“ rizikos kapitalo – dvigubai daugiau nei Europoje. Įkūrėjams trūksta pirmojo kliento, per daug bandomųjų projektų taip ir lieka bandomaisiais. Jei ministerijos ir stambieji gamintojai pirktų iš jaunų bendrovių, šis regionas greičiau sukurtų įmones, kurių reikia Europai“, – sakė Petras Šima, „DEPO Ventures“ vadovaujantysis partneris.

„Europai netrūksta išskirtinių technologijų. Mums vis dar trūksta kapitalo ir greičio, kad jas paverstume pasaulinio masto bendrovėmis. Kitas iššūkis – ne įrodyti, kad jos veikia, o greičiau pereiti nuo patvirtinimo prie pirkimų“, – sakė Sandra Golbreich, „BSV Ventures“ generalinė partnerė.

„Gynybos ir dvejopo naudojimo technologijoms kapitalo nebetrūksta, trūksta ryžto. Europos rytinio flango įmonių įkūrėjams reikia investuotojų, pasirengusių pasirašyti pirmąjį čekį, didinti investicijas bendrovėms augant ir neatsitraukti per ilgus, sudėtingus gyvavimo ciklus“, – sakė Jarekas Pilarczykas, „Balnord“ partneris.

„Lietuvos technologijų kūrėjai kuria technologijas, nuo kurių priklauso mūsų saugumas, tačiau kapitalas turi juos pasiekti greitai ir reikalingomis apimtimis. Bendradarbiaudami su privačiais investuotojais ir ES priemonėmis siekiame padėti stipriausioms bendrovėms nuo pirmųjų sutarčių išaugti į pramonės žaidėjas Lietuvoje ir visoje Europoje“, – sakė Tadas Gudaitis, ILTE valdybos narys.

„Europa turi investuoti į technologijas, kurios gali tapti pramonės šakomis. Kai verslas pasiekia Europos mastą, jis turi galimybę tapti pasauliniu savo kategorijos lyderiu“, – sakė Marko Kyyrönenas, „Sparkmind Capital“ vadovaujantysis partneris.

„Nuoseklios investicijos į ankstyvosios ir augimo stadijos gynybos bendroves yra gyvybiškai svarbios mūsų regiono saugumui, atsparumui ir ekonominei stiprybei. Jų sėkmei reikia ilgalaikio kapitalo, patikimų partnerysčių ir prieigos prie tarptautinių rinkų“, – sakė Kadri Kallas, TEGOS partnerė.

Apie ataskaitą

Ataskaitą „Tough Tech by the Tough Ten 2026“ inicijavo Lietuvos valstybės rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“ kartu su „BSV Ventures“, „Balnord“, „DEPO Ventures“, NATO inovacijų fondu ir „Sparkmind Capital“, bendradarbiaudami su TEGOS, „Dealroom“, ILTE ir „Resilience Media“. Ataskaitą bendrai finansuoja Europos Sąjunga. Joje derinami „Dealroom“ rizikos kapitalo duomenys, NATO gynybos išlaidų rodikliai ir nacionaliniai šaltiniai su tiesiogiai su regiono įkūrėjais dirbančių investuotojų įžvalgomis. Dešimtyje šalių profilių apžvelgiamas kiekvienos ekosistemos finansavimas, pagrindiniai dalyviai, politikos pokyčiai ir dėmesio vertos bendrovės.

Ataskaitą galima atsisiųsti svetainėje www.investingfordefence.com ir „Dealroom“ platformoje.

Pastabos redaktoriams

„Tough tech“ – tai mokslu ir inžinerija grįstos gynybos, saugumo ir atsparumo srities bendrovės, veikiančios devyniose NATO prioritetinėse inovacijų technologijų srityse. Rizikos kapitalo duomenys – „Dealroom.co“, 2026 m. spalio 2 d. 2026 m. metinis rodiklis yra prognozė. Gynybos išlaidų duomenys – NATO 2026 m. įverčiai; „Tough Ten“ rodiklis – nesvertinis šalių vidurkis.

Kontaktai žiniasklaidai

FComm: Vaidotas Vyšniauskas, +370 612 73 474, [email protected]

Viktorija Trimbel, „Coinvest Capital“ vadovė – [email protected]

Apie „Coinvest Capital“

„Coinvest Capital“ – valstybės rizikos kapitalo fondas, kurį įsteigė nacionalinis plėtros bankas ILTE. Fondas kartu su privačiais investuotojais investuoja ES ir Lietuvos Respublikos viešąsias lėšas į perspektyvius Europos startuolius, kuriančius vertę Lietuvai. Nuo veiklos pradžios fondas su partneriais atliko 91 investiciją į 54 startuolius ir pasitraukė iš 11 bendrovių. Bendra investuoto rizikos kapitalo suma viršija 76,3 mln. eurų, iš jų 30,5 mln. eurų investavo „Coinvest Capital“. Pagal pelno pasidalijimo modelį privatūs bendrainvestuotojai prisidėjo 14,7 mln. eurų, o dar 30,1 mln. eurų investuota pagal pari passu modelį.

Fondas siūlo pasaulyje unikalią pelno pasidalijimo programą, kurioje jo metinė investicijų grąža ribojama 4–8 proc. Sėkmingo pasitraukimo atveju šią ribą viršijanti grąža atitenka akredituotiems privatiems bendrainvestuotojams. Iš fondui patikėto 56 mln. eurų įsipareigoto kapitalo naujoms investicijoms dar liko 20 mln. eurų.