Europos saugumo geografija – kur nerimaujama dėl nusikalstamumo ir kaip išsiskiria Lietuva?

Europoje saugumas vis dažniau aptariamas kaip kasdienės gerovės klausimas, tačiau gyventojų savijauta skirtingose šalyse ženkliai skiriasi. Dar 2023 m. Eurostato duomenys atskleidė – kas dešimto europiečio nuomone, jų gyvenamojoje teritorijoje esama nusikalstamumo, smurto ir vandalizmo problemų. Nors Lietuva (2,7 proc.) patenka tarp mažiausiai nerimo fiksuojančių ES šalių ir nusileidžia tik Kroatijai (1,4 proc.), ekspertai pabrėžia, jog saugumą palaiko kasdienė prevencija ir greita reakcija į rizikos signalus.

Saugumo jausmą formuojantys veiksniai – kompleksiniai

Eurostato duomenys atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES šalių, vertinant nusikalstamumo, smurto ir vandalizmo problemos aktualumą gyvenamojoje aplinkoje. Dažniausiai tai kaip problemą įvardijo Graikijos (20,9 proc.), Nyderlandų (16,7 proc.) ir Bulgarijos (15,6 proc.) gyventojai, rečiausiai – Kroatijos (1,4 proc.), Lietuvos (2,7 proc.) ir Lenkijos (2,8 proc.).

„Lietuvos rezultatas šiame kontekste reikšmingas – jis leidžia kalbėti ne tik apie palankią statistiką, bet ir apie tai, kokie veiksniai kasdienėje realybėje palaiko bendrą gyventojų saugumo jausmą. Tai dažniausiai susiję su greitesne institucijų reakcija, matomu prevenciniu darbu bendruomenėse, taip pat – žmonių tarpusavio budrumu“, – sako saugos tarnybos „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.

Taip pat svarbi detalė – urbanizacijos efektas: 2023 m. ES miestuose saugumo problemų įžvelgė 15,3 proc. gyventojų, miesteliuose ir priemiesčiuose – 7,8 proc., kaimo vietovėse – 4,8 proc.

„Miestuose vienoje erdvėje nuolat susitelkia didelės žmonių grupės: viešajame transporte, stotyse, renginiuose, naktinėse laisvalaikio vietose, dideliuose prekybos centruose. Dėl intensyvių srautų ir anonimiškumo didmiesčiuose paprastai didėja nusikaltimų rizika, nes prevencinė „socialinė kontrolė“ čia silpnesnė nei mažesnėse vietovėse, kur žmonės dažniau pažįsta vieni kitus ir greičiau pastebi įtartinus asmenis“, – teigia D. Pocius.

Lietuvoje – ženklios reagavimo apimtys

Statistika taip pat rodo, jog bendras saugumo suvokimas ES mastu gerėja: per dešimtmetį (2014–2023 m.) gyventojų, manančių, jog jų teritorijoje nusikalstamumas, smurtas ir vandalizmas yra aktuali problema, dalis sumažėjo nuo 13,6 iki 10 proc.

„Tai rodo gerėjančią saugumo percepciją ES mastu, tačiau šalių situacija išlieka nevienoda. Žmonių vertinimą įprastai formuoja kasdieniai saugumo veiksniai: gyvenimas apšviestose ir prižiūrimose erdvėse, matomas policijos ir saugos tarnybų patruliavimas, greita reakcija į pranešimus, nuoseklus incidentų sprendimas. Kitaip tariant, žmonės vertina priemonių visumą, kurią kasdien mato ir patiria“, – pažymi D. Pocius.

Žvelgiant į šiandieninę situaciją, „Ekskomisarų biuro“ elektroninės apsaugos duomenys rodo didelį reagavimo mastą šalyje: šiemet (sausio–spalio mėn.) į saugomus objektus vykta jau virš 85,2 tūkst. kartų. Pasak D. Pociaus, svarbiausias principas yra operatyvus reagavimas, nes tik tai leidžia efektyviai suvaldyti riziką dar iki žalos.

„Į kiekvieną iškvietimą reaguojame nedelsdami, net jei vėliau paaiškėja, kad jis buvo klaidingas – tai leidžia laiku patikrinti bei suvaldyti situaciją. Gyventojams taip pat svarbu nebijoti kviesti pagalbos vien kilus įtarimui, nes ankstyvas pranešimas dažnai padeda užkirsti kelią situacijos eskalavimui. Prevencija prasideda nuo paprastų veiksmų: pastebėti ir pranešti“, – sako D. Pocius.

Operatyvi reakcija – prevencijos pagrindas

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėn. jau užfiksuota per 5,2 tūkst. vagysčių atvejų, o didžioji dalis – iš privačios nuosavybės (4930 atvejai). D. Pociaus teigimu, riziką dažnai didina elementarios saugumo spragos, kurias nusikaltėliai pastebi greičiausiai.

„Nusikaltėliai įprastai renkasi lengviausią kelią – jei vagystės objektas atrodo lengvai pasiekiamas, prastai apšviestas ar su nuspėjama priežiūros rutina, vagysčių bei apgadinimų rizika stipriai išauga. Šią riziką mažina paprastos, bet įprastai veiksmingos priemonės: geras apšvietimas, patikimos spynos bei signalizacija ir jos prijungimas prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro“, – teigia D. Pocius.

Dabartinį saugumo situacijos foną atskleidžia ir tai, kad šiemet minėtu laikotarpiu užfiksuotos 438 vagystės, padarytos įsibraunant į gyvenamąją patalpą, tačiau bendra tendencija išlieka pozityvi. 2024 m., palyginti su 2023 m., tokių vagysčių sumažėjo apie 4,7 proc. (nuo 691 iki 725 atvejų).

„Gyvenamojo būsto atveju nusikaltėliui svarbiausia yra rizikos ir naudos santykis. Jei matosi, kad teritorija apšviesta, kaimynystė budri, o reakcija į ketinimą įsilaužti gali būti greita, dažniausiai piktavaliai tiesiog nenori rizikuoti. Todėl prevencijai svarbūs ir gyventojų įpročiai: nepamiršti užrakinti durų, vartų, nepalikti aklųjų zonų, įjungti signalizaciją“, – sako D. Pocius.

D. Pociaus teigimu, kasdienėje praktikoje ypač svarbu laiku atpažinti ankstyvus galimo nusikaltimo požymius. Tai rodo ir „Ekskomisarų biuro“ duomenys: šiemet minėtu laikotarpiu pavojaus iškvietimo mygtukas dėl objekte pastebėtų nepageidaujamų asmenų ar kito pavojaus buvo paspaustas daugiau nei 4,4 tūkst. kartų.

„Dažnai viskas prasideda nuo smulkmenų: įtartino elgesio prekybos vietoje, bandymo patekti į teritoriją ar konflikto kėlimo. Kuo anksčiau sureaguojama į tokį elgesį, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią situacijos aštrėjimui, todėl raginame apie grėsmę pranešti vos kilus įtarimui – prevencija veiksmingiausia tada, kai ji pritaikoma laiku“, – pabrėžia D. Pocius.