Komentaro autorius Rolandas Laukaitis, EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris
Pirmą 2025 metų pusmetį pasaulinė pirminių viešųjų akcijų siūlymų IPO rinka atlaikė ekonomikos bangavimą, kurį kėlė geopolitiniai įvykiai. JAV, Kinijoje ir Europoje – pagrindinėse IPO rinkose – išryškėjo šių metų tendencijos, o sandoriai iš viso pritraukė 61,4 mlrd. JAV dolerių (apie 53 mlrd. eurų). Profesinių paslaugų bendrovė EY skaičiuoja, kad visame pasaulyje per pusmetį įvyko 539 IPO. Globaliu mastu per šiuos sandorius pritraukta 17 proc. daugiau kapitalo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Sandoriai Švedijoje ir Lenkijoje įkvepia pasitikėjimo
Europoje investuotojus šiemet labiausiai domina į biržas žengiančios technologijų, sveikatos, mobilumo paslaugų įmonės. Šių metų rekordininkas Europoje yra sveikatos ir gyvybės mokslų bendrovė „Asker Healthcare Group AB“, kovą sėkmingai įžengusi į NASDAQ OMX Stokholmo biržos prekybos sąrašus ir pritraukusi daugiau negu 1 mlrd. JAV dolerių vertės investicijų. Tarp penkių didžiausių Europos IPO šį pusmetį taip pat pateko dar dvi Švedijos bendrovės – „Roko AB“ (turto ir investicijų valdymas) ir „Hacksaw AB“ (žaidimų industrija). Būtent „Hacksaw AB“ sukūrė didžiausią Europos IPO per antrą 2025 metų ketvirtį. Skaitmeninius sprendimus loterijų ir lošimų verslams kurianti įmonė birželį sulaukė įspūdingos paklausos ir pritraukė beveik 352 mln. dolerių.
Į didžiausių IPO penketą Europoje pirmą šių metų pusmetį dar pateko Ispanijos „HBX Group“ kelionių technologijų („traveltech“) bendrovė, pritraukusi per 774 mln. JAV dolerių, ir sveikatos tyrimų paslaugų bendrovė iš Lenkijos „Diagnostyka SA“ – 418 mln. dolerių. Taigi, įvykiai Lenkijos ir Šiaurės Europos akcijų biržose rodo, kad Baltijos regiono kaimynų IPO rinkos stipriai juda.
Apskritai, Švedijos investavimo kultūra ir aplinka gali būti laikoma pavyzdžiu visai Europai, kuriai būtina kuo aktyviau išnaudoti vidinį potencialą kapitalui pritraukti, taip atkuriant investicinį patrauklumą tarptautinių investuotojų akyse. Tvirtos investavimo tradicijos, investicijas į kapitalo rinkas skatinanti pensijų sistema, mažoms ir vidutinėms įmonėms palanki bei aiški IPO tvarka ir patikimas institucinis palaikymas – svarbūs veiksniai, atveriantys naujų galimybių Švedijos verslams ir gyventojams. O mažėjant infliacijai ir atsigaunant ekonomikai, šiemet švedų investuotojų apetitas rizikai auga.
Vėlyvi Europos įmonių IPO
EY duomenimis, daugiausia kapitalo pirmą pusmetį pritraukė Kinijoje įvykę IPO – 20,7 mlrd. JAV dolerių (104 sandoriai). Tai – trečdalis pasaulio IPO rinkos. JAV rezultatas buvo 17,1 mlrd. dolerių (109 sandoriai). Europos – 5,9 mlrd. dolerių (50 sandorių). Šiuos duomenis galima laikyti ir EY Europos patrauklumo tyrimo (angl. „EY Europe Attractiveness Survey“) iliustracija, atspindinčia JAV ir Kinijos atotrūkį nuo Europos.
Ne veltui globalias tendencijas aptariantys „EY Global“ tinklo analitikai pažymi, jog IPO sandorių skaičius Europoje šiemet vis dar yra 15 proc. mažesnis negu pirmą 2024 metų pusmetį, o investicijų suma – net 58 proc. mažesnė ir siekia apie 5 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad Europai reikia išjudinti tiek IPO, tiek visą ekonomiką – užvesti daugiau galingų variklių.
Šių metų pirmo pusmečio pavyzdžiai rodo, kad Europoje yra valios ir verslų, kurie sugeba save strategiškai pozicionuoti ir pateikti rinkai gerai paruoštus, pagrįstus akcijų siūlymus, parodydami, jog yra atsparūs geopolitiniam neapibrėžtumui ir sugeba prisitaikyti prie kintančios kapitalo rinkos aplinkos. Juolab, kad EY ataskaita rodo, jog šiemet kaip niekada gausu tarptautinių IPO, pritraukiančių užsienio investuotojus. Tarptautiniais galima laikyti 14 proc. visų pirminių viešųjų akcijų siūlymų. Daugiausia užsienio įmonių sandorių pirmą šių metų pusmetį įgyvendinta JAV biržose.
Laisvas kapitalo judėjimas visada buvo Europos Sąjungos tikslas. Tačiau vidutinis amžius įmonių, kuriuos Europoje nusprendžia organizuoti IPO, šiemet siekia 29 metus. Palyginti, JAV šuoliui į biržas šiemet dažniausiai pasiryžta 11 metų amžiaus verslai.
Viena vertus, Europos brandaus verslo IPO investuojantiems žada stabilumą. Antra vertus, įmonės neišnaudoja visų galimybių augti sparčiau ir pritraukti investuotojų ankstyvos verslo raidos etapuose.
Nacionalinių ekonomikos strategijų įtaka
Per šimtą JAV įvykusių sandorių žymi sugrįžimą į 2021 metais pasiektą viršūnę. Reikšmingas investicijų atsigavimas pastebimas ir Kinijoje bei Honkonge. Augimas pastebimas ir Artimųjų Rytų regione, daug investicijų pritraukiama Indijoje, nors sandorių skaičius ten ir sumažėjo.
Apibendrinant tendencijas didžiosiose IPO rinkose, vyksta tam tikras geografinis persiskirstymas, nulemtas geopolitinės dinamikos ir valstybių nacionalinių strateginių prioritetų. Šalių pastangos susigrąžinti gamybą ir lokalizuoti tiekimo grandines jau duoda rezultatų. Vietiniai IPO, ypač mobilumo paslaugų srityje, puikiai atspindi šiuo metu įgyvendinamas permainas. Didėjant gynybos biudžetams daugiau dėmesio sulaukia gynybos srityje pritaikomas technologijas kuriantys ir vystantys privatūs verslai. Energetikos IPO tampa aiškiai orientuoti į strateginę infrastruktūrą. Geopolitinis fonas vis stipriau jaučiamas ir biotechnologijų sektoriuje.
Auga nefinansinių rodiklių svarba
EY duomenimis, daugiausia IPO pirmą šių metų pusmetį visame pasaulyje teko technologijų srities įmonėms (82 sandoriai ir 12,9 mlrd. JAV dolerių investicijų). Pažangiosios gamybos sektoriuje sėkmingai įgyvendinta 80 sandorių ir pritraukta 5 mlrd. dolerių. Mobilumo sprendimus kuriančios įmonės paskelbė 49 siūlymus ir pritraukė beveik 11 mlrd. dolerių.
Lyginant su pirmuoju 2024 metų pusmečiu, šiemet didesniu aktyvumu bei pritrauktomis investicijomis pasaulyje dar išsiskyrė NT, statybų ir svetingumo sektorius, mažmeninės prekybos verslai, draudimo paslaugų sektorius, naftos ir dujų pramonė, kasyba ir metalurgija.
Savo ruožtu Europoje investuotojai kur kas aktyviau negu pernai domėjosi sveikatos priežiūros ir tyrimų bendrovių akcijomis, pasiūlytomis per IPO.
Naujausias „EY Global IPO Pulse“ tyrimas taip pat pabrėžia, kad IPO vertinantys investuotojai vis daugiau dėmesio skiria ne tik pelningumo ir EBITDA augimo potencialui, bet ir nefinansiniams rodikliams. Investuotojai nurodo, kad tarp svarbiausių kriterijų patenka įmonėse vystomi tyrimai ir inovacijos, prekės ženklų stiprumas ir padėtis rinkoje, taip pat – įmonės strategijos kokybė ir jos įgyvendinimas. Prieinama prie išvados, jog verslui ilgalaikę vertę kuria nematerialusis turtas ir strateginė vizija.
Gebėjimas išsiskirti inovacijomis, kurti atsparius ir patikimus prekės ženklus bei įgyvendinti aiškiai apibrėžtas augimo strategijas investuotojams parodo įmonių gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos.
Daugiau apie „EY Global IPO Pulse“ tyrimą rasite čia.