Spaudos centras
Spaudos centras
Sostinėje pilnas sales renkantis ir pirmąsyk gastrolių išvykęs Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ parsivežė du svarbius apdovanojimus. Alytuje vykusiame tarptautiniame teatrų festivalyje „COM•MEDIA“ spektaklyje vaidinanti Indrė Patkauskaitė paskelbta geriausia aktore, o Ramūnui Cicėnui atiteko geriausio aktoriaus įvertinimas. Apdovanojimų renginys Alytaus miesto teatre vyko lapkričio 24-osios, pirmadienio, vakarą. Jis tapo šiemet jau 15-ą kartą rengto festivalio finalu.
Vilniaus mažajame teatre O. Koršunovo režisuotas scenos kūrinys pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę debiutavo šį pavasarį. Dzūkijos sostinė Alytus tapo pirmuoju miestu, kur spektaklis vyko gastrolių.
Iš aktorių lūpų – pagyros žiūrovams
Pirmadienio vakarą į sceną atsiimti jiems skirtų apdovanojimų kopę aktoriai neslėpė džiaugsmo dėl įvertinimų, o lapkričio 19-ąją spektaklį išvydusią Alytaus publiką vienbalsiai įvardijo kaip itin atvirą, intelektualią ir smalsią.
I. Patkauskaitei apdovanojimas atiteko už jos suvaidintą filosofo Imanuelio Kanto draugo giminaitę Fobi Gryn. Anot aktorės, jai svarbūs visi apdovanojimai, ir šis naujausias, nes tai įdėto darbo įvertinimas, ženklas, jog aktorius yra priimtas. „Juk gera, kai kažkas pasako „aš tave matau“. Juo labiau kad branginu šį spektaklį, jo komandą. „Kantas„ kurtas su dideliu azartu, meile. Gal todėl ir tolimesnį jo gyvenimą lydi lengvumas, noras vaidinti. Sergu už šį spektaklį ir linkiu jam ilgų metų“, – sakė kūrėja.
I. Kanto tarną Martiną Lampę įkūnijęs R. Cicėnas taip pat prisipažino, jog šis įvertinimas jam smagus, juo labiau kad yra pirmasis. „Manau, kad sprendimą nulėmė Alytaus žiūrovai, kurie „Kantą“ priėmė tiesiog neįtikėtinai šiltai, simpatija abipus rampos tvyrojo nuo pirmųjų spektaklio sekundžių iki pat nusilenkimų publikai. Tokia žiūrovų reakcija ir yra tai, dėl ko mes kuriame“, – pagyrų Alytaus publikai negailėjo aktorius. I. Patkauskaitė taip pat prisipažino, jog vaidinti buvo labai gera, nes juste juto stiprų atgalinį ryšį. „Tai spektaklį įkvepia pakilti, ir už tai mes, aktoriai, esame labai dėkingi“, – sakė ji.
Akcentavo vaidmenų sudėtingumą
Aktoriams skirti apdovanojimai pernelyg nenustebino „Kanto“ režisieriaus O. Koršunovo. Abiejų aktorių kurtus personažus jis įvardijo kaip daugialypius, painius. „Kanto tarnas Lampė tarsi groja antru smuiku, bet išties – pirmu. Todėl Ramūno vaidmuo labai sudėtingas – daug humoro, o kartu rimtas: turi suvaidinti ne tik save, bet ir savotiškai sukurti savo šeimininką. Tai iš esmės klasikinis tarno vaidmuo – prisiminkime Sančo Pansą arba Sganarelį“, – įžvalgomis dalijosi O. Koršunovas.
Anot režisieriaus, I. Patkauskaitė vaidina iš vienos pusės, paprastą, prastai kalbančią giminaitę turistę, o iš kitos pusės, ji yra pati esmė. „Ji – Imanuelio Kanto filosofijos dalis, kuri yra neįspėta, bet pripažinta. Indrė turi suvaidinti ir laiką, ir mirtį, ir pačią metafiziką. Fobi Gryn įžengus į Kanto namus, visos tiesos pradeda suktis aplink ją ir jai tai reikia suvaldyti“, – sakė O. Koršunovas.
Praturtinantis spektaklis ir personažai
I. Patkauskaitė samprotavo, jog spektaklis „Kantas“ žiūrovus sudomina daug jiems atverdamas. „Jis prisotina vaizduotę. Atveria istoriją. Sugundo ir paklaidina mintį. Man šis spektaklis vizualiai be galo gražus, estetiškas ir sklidinas keleto lygmenų gylio: ligi kurio panirs – kiekvieno asmeninė patirtis, noras, galbūt to vakaro nuotaika. Tačiau net ir nenorinčiam gaudyti Kanto minties viražų, tikiu, yra ką iš jo išsinešti“, – teigė geriausios aktorės nominacijos laimėtoja.
Juokaudamas, kad darbas su O. Koršunovu jam buvo ir malonumas, ir kančia, R. Cicėnas pasakojo, jog savo vaidmenį repetavo, kaip visada, labai atsakingai. „Bet mano personažas ir režisieriaus pastabos pareikalavo didesnių pastangų nei įprastai. Nesinorėjo nuslysti paviršiumi, todėl į šį tipą žiūrėjau iš įvairiausių kampų ir matavau jam ne vieną drabužį. Ir tai dar, tikiu, ne galutinis rezultatas, – prisipažino. – Jaučiu, kad Martino personažas niekada nebus vienodas. Kiekvieną kartą vaidinant norisi iškrėsti kažką netikėto, negero“.
Kalba apie aktualius, artimus dalykus
Naujausio VMT spektaklio sėkme tarptautiniame festivalyje džiaugėsi neseniai antrajai kadencijai perrinktas teatro vadovas Simonas Keblas: „Mums tai tarsi įrodymas, kad teatras gali virsti tiltu tarp praeities genijų, jų išmonės, idėjų jėgos ir šiuolaikinio žmogaus“. Anot S. Keblo, „Kantas“ sulaukia didelio žiūrovų dėmesio, nes kalba apie dalykus, kurie mums šiandien ypač artimi.
Apie spektaklio aktualumą, o kartu viršlaikiškumą samprotavo ir R. Cicėnas, teigdamas, jog tai nėra „tiesiog“ dar vienas geras spektaklis. „Tai kažkas neapčiuopiamo, nepamatuojamai daugiau. Pavadinime užkoduota, kad mes lyg ir patenkame į kambarį, kuriame negalvojama, tačiau išgirstame tokių minčių, kurios priverčia ne tik juoktis, bet ir susimąstyti apie egzistencinius dalykus. Nors spektaklio veiksmas vyksta XVIII a. pabaigoje, bet jo aktualumas yra neįtikėtinas. Ypač pasąmoniniame lygmenyje, ypač dabar“, – sakė aktorius, besivylęs, jog jį turės progą pamatyti ir kitų miestų, kitų šalių žiūrovai.
Festivalio „COM•MEDIA“ laureatus rinko penkių ekspertų iš skirtingų kultūros sričių komisija, kuriai vadovavo nepriklausoma teatro kritikė Lina Klusaitė. Anot jos, skiriant nominacijas, o vėliau renkant jų laimėtojus, diskusijų netrūko. „Pretendentų, vertų apdovanojimo, buvo išties nemažai, teko pasukti galvą“, – prisipažino ji.
O. Koršunovo režisuoto spektaklio „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ pagrindinis veikėjas – filosofas I. Kantas ir jo epochos žmonės, veiksmas vyksta atokiame Karaliaučiuje. Tačiau, nepaisant atstumo iki didžiųjų sostinių, ir šiame mieste jau tvyro nerimas ir permainų nuojauta. Šiuo spektakliu užbaigiama savotiška trilogija, sumanyta VMT įkūrėjo Rimo Tumino. Jis pats režisavo pirmąsias šios trilogijos dalis – šiuo metu jau legendiniais įvardijamus „Madagaskarą“ ir „Mistrą“.
Tarptautinis teatrų festivalis „COM•MEDIA“ Alytuje vyksta nuo 2012-ųjų, kai buvo surengtas pirmasis profesionalių teatrų festivalis „Tegyvuoja komedija!“. Neilgai trukus jis tapo svarbiu kultūros reiškiniu šiame regione, o 2017 m. pakeitė pavadinimą į „COM•MEDIA“. Festivalyje, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas komedijai ir tragikomedijai, farsui ir absurdui, kasmet rodomi Lietuvos teatrų spektakliai bei kūrėjų iš užsienio darbai.