Filmo peržiūra kvietė atkreipti dėmesį į prekybą žmonėmis

Lietingą pirmadienio vakarą vilniečiai rinkosi į režisieriaus Hasano Oswaldo dokumentinio filmo „Medicha“ (angl. „Mediha“), rodomo festivalio „Nepatogus kinas“ metu, peržiūrą. Po seanso kartu su pagalbą žmonėms teikiančių organizacijų atstovėmis diskusijoje savo įžvalgomis dalinosi Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis. Tai vienas iš renginių, skirtų spalio 18 d. minimai Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dienai.

Siekia atkreipti dėmesį į prekybą žmonėmis

Festivalis „Nepatogus kinas“ siekia būti visą šalį apimančia medijų edukacijos ir žmogaus teisių ugdymo platforma, darančia reikšmingą ir ilgalaikį pokytį visuomenėje. Tokie yra ir festivalyje rodomi filmai.

Vienas jų – sukrečiantis dokumentinis filmas „Medicha“, kalbantis apie paauglės Medichos, priklausančios jazidų etninei-religinei mažumai, istoriją. 2014 m. ji išgyveno pagrobimą, pardavimą į vergiją ir išnaudojimą. Medicha – ne vienintelė tokia. Jos broliams ir motinai bei kitiems jazidų bendruomenės nariams taip pat teko sunkūs išgyvenimai. Grįžusi iš nelaisvės mergina nukreipia vaizdo kamerą į save ir užfiksuoja stulbinančią kelionę, kurioje ji susiduria su savo praeitimi, kad galėtų kovoti už savo ateitį.

Filme atkreipiamas dėmesys į vieną rimčiausių šiuolaikinio pasaulio nusikaltimų – prekybą žmonėmis. Nors jis dažnai suvokiamas kaip nutolęs reiškinys, vykstantis toli nuo mūsų kasdienio gyvenimo, tačiau ši problema yra daug arčiau mūsų nei galime įsivaizduoti.

Prekyba žmonėmis klesti visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, o šio nusikaltimo aukomis gali tapti bet kas – nuo suaugusiųjų iki ypač lengvai pažeidžiamų grupių bei vaikų.

Karo metu ikiteisminių tyrimų skaičius išaugo

Pasak vienos iš diskusijos dalyvių, Policijos departamento viešosios tvarkos biuro veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos prevencijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Lilianos Malinovskajos, nors negalima teigti, jog karas padarė įtaką ikiteisminių skaičių augimui, statistika rodo, jog skaičiai šiek tiek išaugo.

„2021 metais Lietuvoje turėjome 17 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, tuo tarpu 2022 metais, kai prasidėjo karo veiksmai Ukrainoje, jų turėjome 30. Dar po metų turėjome 27 ikiteisminius tyrimus. Juose dominuoja Lietuvos piliečiai, nukentėję nuo prekybos žmonėmis“, – pažymi specialistė.

Anot L. Malinovskajos, viena iš prekybos žmonėmis formų – seksualinis išnaudojimas. Antroje vietoje dominuoja prekyba nusikalstamoms veikoms forma. Aukos iš Lietuvos vežamos į kitas šalis, pavyzdžiui, Vokietiją ar Ispaniją.

Ikiteisminiai tyrimai rodo, jog dažniausiai vyksta žodinis verbavimas. Žinoma, pasitaiko atvejų ir elektroninėje erdvėje. Dažniausiai nuo prekybos žmonėmis nukenčia 20–30 metų amžiaus jaunuoliai. Nors atvejų su nepilnamečiais taip pat pasitaiko, tačiau retai.

Kaip apsisaugoti?

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos projekto „Savanoriško grįžimo pagalba ir integracija kilmės šalyje“ specialistės Jurgos Mickienės, pirma ir svarbiausia priemonė kovai su prekyba žmonėmis – švietimas.

„Prasidėjus karui ir pradėjus ukrainiečiams atvykti į Lietuvą, susirūpinome jų galimu patekimu į prekybos žmonėmis pinkles. Tad turėjome specialų projektą bei vienkartines išmokas. Taip pat šiuo

metu bendradarbiaujame su Lietuvos geležinkeliais, traukiniuose yra vizualizacija – kvietimas atkreipti į prekybos žmonėmis tematiką. Tokius vizualus galima rasti ir viename prekybos centrų Klaipėdoje bei Vilniuje. Nuolat vykdome įvairius mokymus ir bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis“, – pažymi specialistė.

2023 m. Lietuvoje kompleksinę pagalbą teikiančios organizacijos suteikė pagalbą 280 asmenims.

Nukentėjai nuo prekybos žmonėmis Lietuvoje ar užsienyje? Atrodo įtartinas darbo pasiūlymas užsienyje, o gal jau patiri išnaudojimą ir nežinai kur kreiptis? Netylėk! kreipkis į pagalbą teikiančias organizacijas, skambink 24/7 į karštąją pagalbos liniją.

Lietuvoje 8 800 91119,

Užsienyje 8 616 91119