Filologijos profesorė Julija Korostenskienė: „Valstybės ateitis neįsivaizduojama be šiuolaikinio mokymo“

Netylant kalboms apie švietimo problemas, mokytojų trūkumą, geriausią mokymosi ir mokyklos koncepciją, savo žodį taria ir universitetai. Būtent jų rankose yra būsimų pedagogų ugdymas, o žvelgiant plačiau – siektinos mokyklos įvaizdis. Anot Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto direktorės doc. Sandros Kairės, į tokias studijas ateina „labai motyvuoti, žingeidūs, aiškiai žinantys, ko savo pedagoginėje veikloje nori ar norėtų pasiekti studentai ir studentės“.

Viena iš tokios programos alumnių yra VU Filologijos fakulteto profesorė, Užsienio kalbų instituto Medijų lingvistikos centro vedėja Julija Korostenskienė. Ji savo nemenką žinių ir išsilavinimo bagažą nutarė papildyti baigdama profesines pedagogines studijas. Kas lėmė tokį sprendimą?

„Iš vyresnių kolegų sužinojau, kad jų studijų baigimo diplomuose yra prierašas apie įgytą pedagoginį išsilavinimą. Man studijuojant jau buvo kita tvarka ir tokio prierašo savo diplome neturiu. Tad nusprendžiau patobulinti savo darbo su studentais įgūdžius – būti ne tik dėstytoja ir mokslininkė, bet ir profesionali pedagogė“, – pasakoja prof.  J. Korostenskienė.

Profesorė teigia, kad pedagogikos studijos padėjo jai geriau susisteminti savo dėstymą, o svarbiausia – „labiau atskleisti besimokančiojo individualybę ir individualumą“.

„Dėstytojas yra studento palydovas mokymosi kelionėje. Jo vaidmuo ir pozicija yra šiek tiek kitokie, nei buvau įpratusi manyti anksčiau. Sakyčiau, grynindama savo dėstymo metodus pradėjau daugiau kreipti dėmesio į tai, ar man pavyksta mokymosi procese atskleisti ir besimokančiojo individualybę“, – sako prof. J. Korostenskienė.

Pasak jos, pedagogo kvalifikacija būtina dirbant mokykloje, tačiau studijų metu įgytos žinios pritaikomos ir gerokai plačiau.

„Nemanau, kad pernelyg sutirštinsiu spalvas sakydama, jog šios žinios pritaikomos visur. Žinių suteikė ne tik programos turinys, mokiausi ir iš pačių dėstytojų bei studentų – mano bendrakursių. Čia sutikau įdomių, profesinės ir gyvenimiškos patirties turinčių, susiformavusių pažiūrų žmonių, savo sričių specialistų. Bendravimas su jais buvo vertybė. Be to, įgytos žinios pasitarnauja ir moksliniuose tyrimuose. Pedagoginėse studijose koncentruojamasi į temas, konkrečiai susijusias su mokinio asmenybe ir mokymo procesu, tačiau yra ir platesnių temų, atskleidžiančių bendresnį socialinį kontekstą ir peržengiančių pedagogikos sritį. Šis informacinis laukas man pasitarnauja tyrinėjimuose ir vykdomuose moksliniuose projektuose“, – tikina profesorė.

Taip pat, anot J. Korostenskienės, ne mažiau svarbu, kad pedagogikos studijų metu formuojamas siektinos mokyklos įvaizdis.

„Esu labai dėkinga pedagogikos programos rengėjams, o taip pat valstybei, finansuojančiai šią programą. Tai galimybė įgyti pedagoginį išsilavinimą tiems, kurie ne tik pradeda dirbti, bet jau dirba ir norėtų patobulinti savo įgūdžius. Mokomi dalykai atskleidžia tikrojo, siektino mokymo viziją, dėstytojai dalinasi su studentais ne tik praktiniais įgūdžiais, bet ir lūkesčiais apie tai, kokia turi būti mokykla, kokie joje turi būti mokytojo ir mokinio santykiai, ko ir kaip turi būti mokomi mokiniai. Tai deda tvirtus pamatus šiuolaikiniam mokymui, be kurio valstybės ateities būtų neįmanoma įsivaizduoti“, – įsitikinusi profesorė.

Beje, įgyvendindamas profesines pedagogines studijas, VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas bendradarbiauja su programa „Renkuosi mokyti“. Nuo šio rudens šios studijos taps dar prieinamesnės dirbantiems ir ne Vilniuje gyvenantiems asmenims – jos vyks mišriuoju būdu, du trečdalius studijų laiko rengiant nuotolines paskaitas.

Instituto vadovė S. Kairė teigia, kad čia vykdomi įvairūs tyrimai, skirti ateities mokyklų prognozavimui, technologijų integracijai, klimato kaitos švietime problematikai.

„O mūsų tyrimų rezultatai tampa ir pedagoginių studijų turinio dalimi“, – sako S. Kairė. – „Kasmet peržiūrime studijų programas ir jas atnaujiname, siekiame išlaikyti tai, kas pedagogo veikloje yra esmiška, o tuo pačiu integruoti skirtingas inovacijas ir aktualias temas. Antai bakalauro pedagoginėse studijose nuo rudens bus pradėta naudoti 3D įranga ir simuliacinė klasė, studentai galės rinktis studijuoti dalykus, susijusius su dirbtinio intelekto taikymu mokytojo veikloje, medijų raštingumo ugdymu, neformaliuoju ugdymu ir kita. Didelį dėmesį skiriame ateities mokyklų tematikai, nagrinėjame galimus mokyklų scenarijus ir mokytojų vaidmenis, norimos mokyklos kūrimą. Siekiame studentus įtraukti į tiriamąsias veiklas ir praktines veiklas su mokiniais, kurios tampa svarbia erdve ieškoti galimybių ir sprendimų pozityviai valstybės ateičiai kurti.“

Anot S. Kairės, mokytojai rengiami ne tik veiklai „čia ir dabar“, bet ir veiklai, „kuri ateis“.