Spaudos centras
Spaudos centras
Kredito unijų grupė „Kreda“, vienijanti 15 kredito unijų visoje Lietuvoje, pristatė įvaizdinę kampaniją, kurios tikslas – parodyti, jog finansų sektorius gali būti žmogiškas ir atviras. Pagrindinė kampanijos žinutė – „Finansai be etikečių“ – pabrėžia, jog kredito unijos yra aiškus, sąžiningas ir bendruomeniškas finansų partneris, kuris įsiklauso į žmonių situacijas ir sprendžia realias jų problemas.
Prakalbo apie vis dar egzistuojančius stereotipus
Finansų pasaulyje vis dar gausu stereotipų. Įvaizdinėje kampanijoje „Finansai be etikečių“ kredito unijų grupė „Kreda“ rodo realius žmones – kampanijos herojus, atstovaujančius skirtingiems sektoriams, dažnai susiduriančius su išankstinėmis nuostatomis ir dėl savo veiklos ar gyvenimo būdo laikomus „nepatogiais“ klientais. Tačiau ne kredito unijose. Čia vertinamas ne tik kreditingumas, bet ir išklausoma žmogaus istorija – įsiklausoma, išgirstama ir tik tuomet pasiūlomas aiškus, sąžiningas bei individualius poreikius atitinkantis finansinis sprendimas.
„Pasirinkome kalbėti ne apie paslaugas, kurias finansų įstaigos siūlo klientams, nusprendusiems kurti nedidelį verslą, ūkininkauti ar investuoti į geresnę buitį. Šįkart dėmesį sutelkėme į tai, kaip gali būti vertinami patys žmonės – kokios stereotipinės etiketės jiems klijuojamos pateikus finansavimo prašymą ar apsilankius finansų įstaigos padalinyje.
Pavyzdžiui, jei žmogus dirba savarankiškai ar tik ką pradėjo verslą – neretai manoma, kad jam gali kilti sunkumų grąžinant paskolą. Bet ar toks stereotipas pakankamas pagrindas atmesti finansavimo prašymą? Norėjome parodyti, kad esame tie, kurie pirmiausia išklauso, įsiklauso ir tik tada priima finansinius sprendimus – ne klijuodami stereotipines etiketes, bet girdėdami žmogų. Tai gali būti bet kas – ūkininkas, smulkiojo verslo atstovas ar dirbantis savarankiškai asmuo“, – kalbėjo Jungtinės centrinės kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos narė Jolita Česonienė.
Kampanijos veidai – realūs žmonės, su stereotipais susiduriantys ne tik finansų įstaigose, bet ir gyvenime. Apie šias savo patirtis jie atvirai ir papasakojo.
Nerimavo – ar pavyks uždirbti pinigų?
Metų pradžioje Vilniuje keramikos studiją „Molio šukės“ atidariusi Emilija Galaburdė pasakojo, kad, tapusi mama, nusprendė dešimtmetį puoselėtą pomėgį paversti verslu.
„Pati atradusi keramikos grožį ir sukaupusi žinių bagažą, vis svarsčiau, kad norėčiau jomis dalytis su kitais ir kad gailėsiuosi to nepadariusi. Tapus mama, drąsos atsirado daugiau. Nebuvo lengva palikti samdomą darbą, aplinkiniai nerimavo, kaip man seksis vystyti verslą. Visgi sulaukiau ir daug palaikymo – pirmiausia iš savo šeimos. Neretai girdžiu, kad kūrybiniai verslai – tai tik pomėgis, o ne rimta veikla, todėl stereotipas, jog tai nestabilus pasirinkimas, vis dar gajus. Įkūrusi keramikos studiją organizuoju individualias ir grupines pamokas, privačias šventes. Žinoma, kaip ir daugelis smulkiųjų verslininkų, viską darau pati – esu ir direktorė, ir tvarkytoja. Tikrai nėra lengva, bet tikiu, kad turint noro ir užsidegimo viskas yra įmanoma“, – kalbėjo E. Galaburdė.
Ieško būdų sezoninį verslą paversti nuolatiniu
Maždaug devynerius metus baidarių žygius organizuojantis ir jų nuomos paslaugas teikiantis Vilius Kareiva šiame versle atsidūrė netikėtai – pirmiausia išbandė baidares kaip klientas, o netrukus prisijungė prie komandos jau kaip jos narys.
Anot Viliaus, didžiausias šio verslo žavesys – kasdien vis kiti baidarėmis plaukiantys žmonės, netikėtumai, juokingos istorijos ir nuotykiai, kurių iš anksto nesuplanuosi.
Baidarių nuomos verslas dažnai siejamas su sezonine veikla ir nestabiliomis pajamomis. Pašnekovas sutinka: šis verslas – išties priklausomas nuo oro, tačiau jis su komanda ieško sprendimų, kaip veiklą tęsti ilgiau.
Kaip pasakojo Vilius, pradėjus nuomoti vienvietes baidares, sezonas pailgėjo. Praėjusiais metais paskutinis žygis baidarėmis vyko gruodžio 31 dieną, o pirmasis šiemet – sausio 3-ąją.
„Mano tikslas – parodyti žmonėms, kad vienvietėmis baidarėmis galima puikiai plaukti ne tik vasarą, bet ir žiemą, ir ne tik Lietuvoje. Tiesiog svarbu pasirinkti tinkamą aprangą, inventorių ir daugiau dėmesio skirti saugumui“, – pasakoja baidarių nuomos verslą „Po 1 upe“ įkūręs V. Kareiva.
Jo teigimu, žiūrėjimas plačiau ir nuolatinės naujų idėjų bei galimybių paieškos leidžia augti ir svarstyti apie plėtrą už Lietuvos ribų. „Vienvietės baidarės Lietuvoje vis dar nėra įprastas pasirinkimas, tad mano misija – įrodyti, jog galima plaukti ir kitaip, ne, kaip esame įpratę, dviese vienoje baidarėje“, – dalijosi V. Kareiva.
Pašnekovas sutinka, jog finansų institucijų požiūris į savarankiškai dirbančius žmones dažnai nėra lankstus. „Savarankiškai dirbantys žmonės investuoja savo laiką, patys susikuria darbo vietą, vysto verslą. Manau, jie tikrai geba įsivertinti savo galimybes skolintis. Žinoma, nutikimų pasitaiko, kaip ir dirbant samdomą darbą. Visgi, pritariu, jog remiantis vien tik skaičiais sunku objektyviai įvertinti žmogų, nežinant jo ateities planų, idėjų ar vizijos“, – svarstė pašnekovas.
Ūkis – įgyvendinama svajonė
Širvintų rajone ,,Laimė dabar ūkis“ ūkininkaujantis Linas Indriliūnas atviras – tai buvo jo svajonė. Nors šiandien ūkis – vis dar tik Lino hobis, ateityje jis turėtų tapti pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
Pirmąjį žemės sklypą Linas įsigijo 2011 metais. Tuomet ėmėsi kurtis nuo nulio – sklype nebuvo net elektros. „Įsigijau vieno hektaro sklypą, vėliau antrąjį. Tuo metu mano sprendimus palaikė tik būsimoji žmona. Niekas daugiau netikėjo, kad mums pavyks įgyvendinti svajonę ir įkurti savo ūkį. Žinoma, ir požiūris į ūkininkavimą tuo metu buvo kitoks nei dabar. Bandant gauti paskolą žemės ūkio paskirties sklypui, bankai tuomet net nesileido į kalbas. Šiandien požiūris į ūkininkavimą ir ūkininkus jau pasikeitęs, tačiau smulkieji ūkininkai vis dar vertinami atsargiai. Tai šiek tiek stebina – juk žmogus gali 30 metų mokėti būsto paskolą ir per tą laiką keisti darbus ar net netekti pajamų. Bet jeigu dirbi įmonėje kurį laiką, automatiškai laikoma, kad čia dirbsi visuomet. Taip vertinama rizika“, – stebėjosi pašnekovas.
Dėl žemės reljefo, jos derlingumo ir ūkio tvarumo Linas rinkosi mėsinę gyvulininkystę. Šiuo metu jis augina apie 40 avių ir 10 mėsinių galvijų.
Pasak ūkininko, ši veikla reikalauja daug entuziazmo ir vidinės motyvacijos – jei jos nelieka, ūkiai neretai atsiduria skelbimų portaluose – tiesiog tampa per sunku. „Aš ūkį kuriu po truputį, sąmoningai, nes nenoriu, kad jis man nusibostų. Priešingai, noriu, kad ir toliau teiktų malonumą“, – kalbėjo ūkininkas.
Sprendimą rinkodaros kampanijoje pabrėžti „Kreda“ grupės kredito unijų žmogišką, artimą ryšį su kiekvienu jų nariu bei pristatyti jas kaip visų žmonių finansų partnerį be etikečių, pasiūlė kūrybinė reklamos agentūra TRUTH.