Spaudos centras
Spaudos centras
„Raginame gyventojus kritiškai vertinti informaciją, gaunamą pokalbių programėlėse, ypač nepažįstamųjų kvietimus greitai užsidirbti atliekant paprastas užduotis socialiniuose tinkluose. Naujoji schema orientuota išvilioti pinigus nedidelėmis sumomis, todėl nusikaltimų aukos ne taip greitai supranta, kad įsitraukė į sukčių pinkles. Žmonėms žadamos greito ir lengvo uždarbio schemos, kuriamas pasitikėjimas pirmiausiai neva atsiskaitant už atliktus darbus, o galiausiai iš pačių gyventojų išviliojama dar daugiau pinigų bei prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenys. Tokiu būdu vėliau vykdomi tolesni pavogtų ir nelegaliai įgytų lėšų pervedimai nusikaltimo aukų sąskaitose“, – įspėja Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.
Finansiniai sukčiai šią schemą dažniausiai naudoja „Telegram“ programėlėje – per ją siunčia gyventojams kvietimus tariamai užsidirbti. Vienas iš scenarijų, kuriuo dalijasi į sukčių akiratį patekę asmenys – sukčius „Telegram“ pokalbyje apsimeta „Instagram“ atstovu ir kviečia gyventojus pamėgti tam tikras „Instagram“ paskyras už nedidelį atlygį. Šie pokalbiai dažniausiai – grupiniai, juose sukčiai siunčia informaciją didelei grupei žmonių, o kai kurie pokalbio dalyviai drąsina kitus įsitraukti pateikdami neva gautų uždarbio mokėjimų informaciją. Dažniausiai sukčiai siūlo sumokėti 3–9 eurus už vieną atliktą veiksmą. Panašūs metodai taikomi ir siūlant užsidirbti atliekant įvairius veiksmus „TikTok“ ar kituose socialiniuose tinkluose.
Susidomėjus pasiūlymu ir atlikus nurodytas užduotis, nusikaltėliai pirmiausiai atsiskaito su auka jai pervesdami keliasdešimt eurų, taip sukuriant įvaizdį, kad už veiklą gaunamos tikros pajamos. Dažniausiai šios lėšos yra vogtos, priklauso kitoms sukčių aukoms. Tuomet sukčiai paprašo tariamą atlygį gavusio asmens dalį lėšų pasilikti sau už atliktą darbą, o kitą dalį pervesti kitiems asmenims. Tokiu būdu, pati to nesuprasdama, auka yra įtraukiama į nusikalstamą pinigų mulų veiklą. Kai įgyjamas nusikaltimo aukos pasitikėjimas, sukčiai pradeda siūlyti atlikti papildomas užduotis – pavyzdžiui, įsigyti drabužių iš nurodytų interneto svetainių. Taip pat prašoma sumokėti papildomą mokestį už naujų, tariamai geriau apmokamų užduočių gavimą.
„Pateikdami gyventojams užduotį kažką įsigyti elektroninėje parduotuvėje sukčiai išties juos nukreipia į savo sukurtas interneto svetaines. Tokiu būdu auka nusikaltėliams atskleidžia savo asmens ir mokėjimo kortelės duomenis, juos suvesdama netikroje elektroninės parduotuvės užsakymo formoje. Turėdami visus mokėjimo kortelės duomenis, sukčiai dažniausiai juos panaudoja e. piniginių ar kripto turto piniginių papildymui, taip pavogdami gyventojo mokėjimo kortelės sąskaitoje turimas lėšas“, – įspėja D. Uosytė.
Nusikaltėliai taip pat naudoja ir psichologinį spaudimą, ragina veiksmus atlikti kuo greičiau. Pastebima, kad šioje schemoje greičiausiai pasitelkiamas dirbtinis intelektas – siunčiamos žinutės parašytos netaisyklingai, tam tikri žodžiai ir terminai rodo, kad jie versti iš kitų kalbų.
Ekspertai įspėja, kad priimti ir pervesti lėšas nežinomiems asmenims sukčių prašymu taip pat pavojinga – tokiu būdu galite būti įtraukti į nusikaltimo schemą, tapti pinigų mulu ir už tai sulaukti teisinės atsakomybės.
Siekiant nepakliūti į tokią ar panašią schemą, gyventojai turėtų nutraukti bendravimą su nepažįstamaisiais asmenimis „Telegram“, „Whatsapp“ ar kitose pokalbių platformose. Venkite įtartinų darbo pasiūlymų, tikrinkite informacijos šaltinius. Jokiu būdu nepriimkite lėšų iš neaiškių asmenų ir patys neatlikite mokėjimų nepažįstamųjų prašymu. Jei supratote, kad patekote į šią ar kitą sukčių schemą, nedelsiant kreipkitės į savo banką ir praneškite policijai.