Po Vyriausybės pritarimo, Finansų ministerija Europos Komisijos vertinimui pateikė siūlymus dėl „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano keitimo. Pakeitimai leis geriau valdyti NKL plano įgyvendinimo rizikas bei užtikrinti, kad atsakingos ministerijos spėtų laiku įgyvendinti suplanuotas investicijas ir reformas iki Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) įgyvendinimo laikotarpio pabaigos – 2026 m. rugpjūčio mėn.
Būtinybė keisti NKL planą atsirado dėl objektyvių priežasčių: nepakankamos tam tikrų priemonių paklausos, pasikeitusių priemonių įgyvendinimo alternatyvų, išaugusių kaštų ir kitų aplinkybių, dėl kurių tapo neįmanoma laiku arba visa apimtimi pasiekti suplanuotus rodiklius.
Atnaujinus NKL planą taip pat sudaroma galimybė pateikti tolesnius mokėjimo prašymus Europos Komisijai (EK) už pasiektus rezultatus. Lietuva iki šiol EK yra pateikusi tris mokėjimo prašymus.
Beveik visi rodiklių keitimai susiję su investicinių priemonių tikslinimu, o perskirsčius lėšas papildomai finansuojamos naujos veiklos: dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra, geležinkelių elektrifikavimas ir miško žemės, kurią verta įsigyti valstybės naudai dėl aplinkosauginių priežasčių, įsigijimas.
Kartu tikslinami ir trys reformų rodikliai, kurie susiję su tarpmiestinio susisiekimo reformos įgyvendinimu, minimalių pajamų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais.
Pasiūlymus dėl NKL plano keitimo pateikė ir suderino Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Žemės ūkio ministerijos.
Vadovaujantis nustatytais terminais, NKL plano su pakeitimais tvirtinimas galėtų būti įtrauktas į 2025 m. birželio mėn. vyksiantį Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį.
Suplanuotos ES investicijos Lietuvą pasiekia dviem kanalais: pagal 2021–2027 m. Investicijų programą (IP) ir pagal „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą. NKL plano bendra finansavimo vertė yra 3,849 mlrd. eurų, o lėšos Lietuvai iš Europos Komisijos (EK) išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Planą viso sudaro 218 rodiklių, apimančių dvi pagrindines sritis: reformų ir investicinių projektų įgyvendinimas.
Iki šiol paskelbta NKL kvietimų už 3,838 mlrd. eurų (99,7 proc. skirtų lėšų), pasirašyta sutarčių už 3,577 mlrd. eurų (93 proc. skirtų lėšų), o išmokėta 1,221 mlrd. eurų arba 32 proc. skirtų lėšų.