Finansų rinkos rugsėjį: nustebino nesezoniškai „šiltas” ruduo

Komentuoja Vytenis Lapinskas, „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas.

Rugsėjis finansų rinkoms buvo nesezoniškai geras. Brango daugelio regionų akcijos ir kitas rizikingas turtas, o ilgalaikės palūkanų normos stabilizavosi ir net kiek sumažėjo. Centriniai bankai nenustebino: Europos centrinis bankas (ECB) nekeitė pinigų politikos palūkanų normų, o JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) susirinkime palūkanos sumažintos 25 baziniai punktais. Donaldas Trumpas tęsė ekonomikos valdymą muitais ir planuoja įvesti naujus mokesčius patentuotiems vaistams. Taip pat rugsėjį pasiekti nauji JAV „S&P” akcijų indekso, aukso ir sidabro kainų rekordai.

Pinigų politika ir muitai

Rugsėjį ECB nekeitė palūkanų normų, o ir ateities planai – nuosaikūs. Tik Prancūzijos banko valdytojas François Villeroy de Galhau ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus užsiminė, kad palūkanų normos gali būti mažinamos, jei kiltų rizika, kad infliacija bus mažesnė nei 2 proc. ECB tikslas. FED, kaip ir planuota, sumažino palūkanų normas 25 baziniais punktais, o rinkos lūkesčiai dėl tolesnio agresyvaus pinigų politikos skatinimo mažėjo, paskelbus, kad tik vienas FED narys, D. Trumpo paskirtas Stephenas Miranas, norėjo mažinti palūkanų normas 50 bazinių punktų.

Nusistovėjus muitų į JAV įvežamoms prekėms sistemai, pradėta skaičiuoti, kas „moka” už muitus į JAV įvežamoms prekėms. Vertinant pirkimo vadybininkų apklausų ir į JAV importuojamų prekių kainų duomenis panašu, kad kol kas už D. Trumpo muitus susimoka amerikiečiai (tiek įmonės, kurios tokiu būdu mažina savo pelną, tiek vartotojai, patirdami didesnę infliaciją). Eksportuotojai mažino kainas tik keliuose sektoriuose – automobilių, maisto produktų bei gėrimų prekybos.

Rugsėjo pabaigoje D. Trumpas paskelbė naujus muitus ir nuo spalio 1 d. planuoja įvesti 100 proc. muitą patentuotiems vaistams. Tiesa, pažadėta, kad muitai nebus taikomi įmonėms, statančioms vaistų gamyklas JAV. Po šių naujienų labiausiai (5–6 proc.) krito Europos milžinų „Novo Nordisk” ir „Bayern” akcijų kaina. Taip pat vėl pagrasinta įvesti 100 proc. muitus ne JAV gaminamiems filmams ir papildomus muitus importuojamiems baldams.

Infliacija JAV išlieka problema FED, kuris turi balansuoti pinigų politiką tarp lėtėjančios darbo rinkos ir nemažėjančios infliacijos. FED narė Beth Hammach paminėjo, kad JAV centrinis bankas jau daugiau kaip 4 metus nepasiekė 2 proc. infliacijos ir galimai nepasieks jos iki 2028 m. Nemažėjanti infliacija ir galimai mažėjantis pasitikėjimas pinigų sistema antrą mėnesį iš eilės stipriai brangino auksą ir sidabrą. Šių metalų kainos eurais nuo metų pradžios jau pakilo atitinkamai 30 ir 42 proc. ir viršija kripto turto „Bitcoin” 8 proc. kainos pokytį eurais.

Obligacijų rinkose – stabilizacijos ženklai

Obligacijų kainos rugsėjį brango, vyriausybėms sumažinus ilgalaikių vertybinių popierių pasiūlą. Tarp euro zonos vyriausybių obligacijų pelningumai kiek didėjo Lietuvoje ir Latvijoje, kurios išplatino naujas VVP emisijas ir Prancūzijoje, „Fitch” reitingų agentūrai sumažinus kredito reitingą nuo AA- iki A+. Po sumažinimo Prancūzijos kredito reitingas priartėjo prie Lietuvos (A) ir Latvijos (A-).

Akcijų rinkose dirbtinis intelektas ir vėl ant bangos

„Oracle” kompanijos akcijos rugsėjį brango 24 proc., paskelbus optimistinius pardavimo lūkesčius debesijos paslaugoms, skirtoms dirbtinio intelekto (DI) infrastruktūrai. „Nvidia” užkūrė amžinąjį variklį, paskelbusi investuosianti į „ChatGPT” kūrusią organizaciją „OpenAI” 100 mlrd. USD, kad pastaroji galėtų plėsti duomenų centrus, kurie naudos daugiau „Nvidia” procesorių. Sekdama bendrą DI optimizmą, „Palantir” kaina grįžo prie maksimumo ir santykinis šios įmonės kainos ir pelningumo (P/E) santykis vėl pasiekė 600.

„TikTok” lieka JAV. Pasiektas susitarimas, pagal kurį „ByteDance” suteiks licenciją „TikTok” algoritmo kopijai JAV investuotojams už 14 mlrd. JAV dolerių. Ši kaina yra žymiai mažesnė nei svarstyta anksčiau (40 mlrd. USD).

Vokietijos automobilių gamintojai sako „STOP“

Vokietijos automobilių gamintojai, susidūrę su Kinijos konkurencija ir mažesne nei planuota elektromobilių paklausa, atleidžia darbuotojus. Per pastaruosius keletą metų jau atleista 55 tūkst. darbuotojų, o „Volkswagen” paskelbė iki 2030 m. planuojanti dar 35 tūkst. atleidimų. „Porsche” paskelbė kelis kartus mažinanti pardavimų augimo lūkesčius, nes vartotojai nevertina prabangių elektromobilių, tad bus mažinama ir jų gamyba. Rugsėjį „Volkswagen” ir „Porsche” akcijų kaina mažėjo daugiau nei  8 proc. Nepadėjo nei retroaktyviai nuo rugpjūčio 1 d. iki 15 proc. sumažinti muitai į JAV iš Europos importuojamiems automobiliams.

Na, o „Tesla” akcijos per mėnesį brango daugiau nei 30 proc., rugsėjo viduryje gavus „Robotaxi” leidimą Nevadoje.

Baltijos šalyse – naujų obligacijų banga

Rugsėjį, po vasaros pertraukos, standartiškai suaktyvėjo obligacijų rinka. Baltijos šalyse sėkmingai obligacijas platino Lietuvos ir Latvijos vyriausybės: 10 m. trukmės obligacijų pelningumas siekė apie 3,6 proc. Investicinio kredito reitingo sektoriuje iki 4 m. trukmės AS Citadele banko obligacijų pelningumas siekė 3,9 proc., o „Artea” banko – 3,74 proc. LHV banko 10 m. subordinuotos obligacijos išleistos už 5,54 proc. (beje,  bankų obligacijų paklausa išlieka didelė ir daug kartų viršijo pasiūlą).

Taip pat rugsėjį skelbta rugpjūčio infliacija Estijoje siekė 6,1 proc. ir buvo didžiausia tarp euro zonos valstybių. Lietuvoje ir Latvijoje infliacija taip pat didesnė nei vidurkis, atitinkamai 4,0 ir 4,1 proc.

Akcijos brangios, bet didinami ir lūkesčiai

Priešingai nei laukta, neigiamas akcijų kainų sezoniškumas neveikė ir rugsėjį akcijos brango. Bendras eurais išreikštas pasaulio akcijų indeksas brango 3,2 proc., tarp regionų labiausiai brango eurais išreikšti Kinijos (9,3 proc.) ir besivystančių rinkų  (6,7 proc.) akcijų indeksai. Europos obligacijų rinka stabilizavosi, tad indekso kaina nežymiai didėjo, o labiau rizikingų besivystančių rinkų obligacijų indeksas brango 1,0 proc. Rugsėjį „Luminor“ II ir III pakopos pensijų fondai brango atkartodami rinkos tendencijas: akcijų fondai brango apie 2 proc., obligacijų fondai apie 0,5 proc. Ilgalaikė metinė pastarųjų 5 m. grąža akcijų fonduose viršija 9,5 proc., o subalansuotuose ir konservatyviuose fonduose siekia 0,0–4,5 proc.

Žvelgiant į priekį, ekonominiai duomenys išlieka geri. Rinkos analitikai, nesulaukę rugsėjo kritimo, skuba didinti akcijų kainų prognozes, o sėkminga rudens pradžia obligacijos rinkoms taip pat atnešė stabilumo. Pagrindinis dėmesys lieka JAV darbo rinkos ir infliacijos dinamikai, kuri gali tiesiogiai paveikti FED sprendimus ir rinkos lūkesčius. Analitikai laukia eilinio JAV vyriausybės užsidarymo spalio 1 d., kuris gali sujaukti ir ekonominių duomenų skelbimo kalendorių, bet iki 2025 m. pabaigos JAV tikimasi beveik 50 bazinių punktų JAV pinigų politikos palūkanų normų mažinimo. Papildomas skatinimas turėtų pridėti metų pabaigos optimizmo rinkoms.

Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.