Spaudos centras
Spaudos centras
Diskusijose dėl Europos ateities po 2027 m. vis dažniau kalbama apie Europos Sąjungos prioritetų peržiūrėjimą, todėl, tikėtina, konkurencingumo, saugumo bei atsparumo didinimas ateityje užims svarbų vaidmenį visose ES programose. Lietuvos regionams svarbu tinkamai tam pasiruošti, koncentruotis į būsimus ES prioritetus ir siekti kuo labiau išnaudoti tas tiesioginių programų teikiamas galimybes, kurioms ateityje bus skiriamas didesnis dėmesys – tai pabrėžė finansų viceministras Januš Kizenevič Kaune vykstančio „Regionų forumo 2025“ metu.
Balandžio 1 d. Europos Komisija (EK) išplatino siūlymą dėl Sanglaudos reglamentų pakeitimo, kuriais, atliepiant dinamiškus geopolitinius pokyčius, siekiama skatinti investicijas į naujas sritis. Šiuo metu vyksta intensyvios derybos dėl galutinio ES reglamentų keitimo, o pakeistoje Investicijų programoje lėšos bus perskirstomos naujiems prioritetams.
„Todėl planuojant investicijas po 2027 m. reikėtų atsižvelgti į bendrus ES prioritetus ir į unikalią regionų situaciją bei siekti suderinti šiuos du aspektus. Rengtis būsimam periodui galima pradėti nedelsiant – jau dabar galima numatyti investavimo poreikius ir galimybes ES prioritetinėse srityse, siekiant jas suderinti su konkrečiais regionų poreikiais“, – sako viceministras.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad visos regioninės investicijos jau yra suplanuotos, galima prognozuoti jų būsimą poveikį. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad ateityje būtina labiau skatinti bendrai teikiamas viešąsias paslaugas ir bendrą infrastruktūros objektų naudojimą, kadangi dabar daugiausia vyrauja pavieniai projektai.
Esant ribotiems finansiniams ištekliams, savivaldybių bendradarbiavimas ir bendras veikimas yra raktas į regionų gerovę. Daugelis regioninių problemų (pavyzdžiui, viešojo transporto, sveikatos, švietimo paslaugų prieinamumo, turizmo plėtros) peržengia vienos savivaldybės ribas. Todėl būtina skatinti partnerystės platformų kūrimą, kuriose dalyvautų kelios savivaldybės, verslas, nevyriausybinės organizacijos ir švietimo įstaigos.
Ateityje taip pat būtina daugiau investuoti į regionų ekonominio augimo stiprinimą. Tai reikėtų daryti ne tik pavieniais pramonės zonų plėtros projektais, bet ir kompleksinėmis verslumo skatinimo iniciatyvomis, įtraukiant regionų profesinio mokymo mokyklas, kolegijas, vietos verslus, stiprinant regionų specializaciją, kuriant vietos stiprybėmis pagrįstas strategijas.
Šalia to, po 2027-ųjų savivaldybės turėtų planuoti ženkliai daugiau inovatyvių sprendimų didinant viešųjų paslaugų lankstumą, prieinamumą ir kokybę. Ateityje bus svarbu ne tik užtikrinti kuo platesnį viešųjų paslaugų prieinamumą, bet ir aukštą jų inovatyvumo lygį.
Ateities Sanglaudos politikoje numatoma didelį dėmesį skirti gebėjimų stiprinimui, kadangi tai svarbu siekiant didesnės investicijų grąžos. Todėl būtina nepamiršti kvalifikacijos kėlimo ir profesinio tobulinimosi svarbos, o regionai šiomis priemonėmis aktyviai naudotųsi.