Finansų viceministras J. Kizenevič: „Sanglaudos politika – viena galimybių spręsti aktualius ES rytinių valstybių narių saugumo ir atsparumo iššūkius“

Šiandien gynybos ir saugumo didinimas yra vienas svarbiausių naujų prioritetų visoje ES, o su agresorėmis – Rusija ir Baltarusija – besiribojančioms valstybėms narėms jis yra kaip niekada aktualus. „Šie iššūkiai niekur nedings ir ateityje, todėl investicijos į rytinių ES šalių konkurencingumo, gynybos ir saugumo didinimą turėtų būti tarp prioritetų svarstant Sanglaudos politikos pokyčius“, – teigia finansų viceministras Januš Kizenevič, dalyvaujantisBeloveže (Lenkija) vykstančioje ES rytinių pasienio regionų aukšto lygio konferencijoje. 

Europos Komisija (EK) žingsnių imasi jau dabar – nelaukiant naujo daugiametės finansinės perspektyvos laikotarpio siūlo peržiūrėti Sanglaudos politiką. Atsižvelgiant į tai, balandžio 1 d. EK išplatino siūlymą dėl Sanglaudos reglamentų pakeitimo, kuriais siekiama skatinti investicijas į naujas sritis – gynybą ir saugumą, prieinamo būsto skatinimą, kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą ir kita. 

„Kalbant apie ateities (po 2027 m.) Sanglaudos politikos reglamentavimą svarbu, kad jos taikymo sritys išliktų pakankamai plačios, jog būtų galima atsižvelgti į įvairius valstybių narių poreikius bei jų galimybes. Siekiant užtikrinti labiau subalansuotą visos ES vystymąsi, valstybės narės turėtų turėti galimybes investuoti į tas į sritis, kurios geriausiai atitinka jų situaciją ir prioritetus“, – sako viceministras J. Kizenevič. 

Diskusijose dėl Europos ateities po 2027 m. jau dabar matyti, kad  konkurencingumo, saugumo bei atsparumo didinimas  užims svarbų vaidmenį visose ES programose.  

Pasak viceministro, konkurencingumas ir saugumas yra neatsiejamai susiję, o atsižvelgiant į besikeičiančias geopolitines aplinkybes, Sanglaudos politika turėtų būti vertinama kaip galimybė investuoti į novatoriškus dvejopo naudojimo ir gynybos sprendimus, kibernetinį saugumą, civilinį atsparumą. 

Tai apima investicijas į piliečių  pasirengimą, reagavimą į hibridines grėsmes, informacinį raštingumą, daugiafunkcę viešąją infrastruktūrą ir technologijas, reikalingas viešųjų paslaugų tobulinimui. Taip pat labai svarbi apsaugota viešųjų paslaugų infrastruktūra ir pasirengimas  ekstremalioms situacijoms. 

„Regionų, besiribojančių su agresorėmis šalimis, iššūkiai yra įvairūs ir daugialypiai, jiems  spręsti reikėtų aktyviai išnaudoti ne tik Sanglaudos programos lėšas, bet ir kitas ES siūlomas galimybes, tokias kaip Europos infrastruktūros tinklų priemonė ar Europos gynybos fondas“, – sako viceministras. 

Žvelgiant į ateitį ir rengiant 2028–2034 m. laikotarpio Sanglaudos programą, Lietuvai ypač svarbu aiškiai įvardyti specifinius poreikius, kylančius dėl kaimynystės su šalimis agresorėmis, nes  saugumo užtikrinimas Lietuvai yra ne tik prioritetas – tai esminė tvaraus augimo prielaida. 

Papildoma informacija: Aukšto lygio konferencija, kurios pagrindinis tikslas – atkreipti dėmesį į ES rytų pasienio valstybes nares ir jų iššūkius – subūrė Baltijos šalių, Suomijos, Vengrijos, Slovakijos, Rumunijos, Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos regionų komiteto ir Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos atstovus, kurie vieningai sutarė, kad investuoti į rytų pasienio valstybes – tai investuoti į visos Europos klestėjimą ir saugumą. 

Tai buvo paskutinis Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos renginys, organizuotas kartu su Europos Komisija ir skirtas ES rytų pasienio valstybėms narėms. Joje dalyvavęs viceprezidentas R. Fitto ne kartą minėjo, kad rytų pasienio valstybės yra jo dėmesio centre, o šios konferencijos metu išsakyti lūkesčiai ir įžvalgos bus labai naudingi artimiausiu metu rengiamam paktui dėl ES rytų pasienio regionų dabarties ir ateities, kurį EK tikisi patvirtinti šių metų pabaigoje.