Finansų viceministrė: „Savivaldos ir vietos verslo atstovų siūlymai padeda geriau atliepti regionų poreikius ir sparčiau įgyvendinti ES investicijas“

Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė tęsia susitikimų ciklą su regionų atstovais, kuriuose domisi, kokių investicijų labiausiai reikia konkrečiam regionui ir kokį reglamentavimą labiausiai reikia keisti siekiant mažinti perteklinius reikalavimus ir biurokratiją. Šiauliuose susitikusi su šio regiono plėtros tarybos (RPT) nariais, vietos savivaldos atstovais ji aptarė, kaip didinti investicijų spartą.

Investicijos, atsižvelgiant į gyventojų kiekį ir kitus rodiklius, tenkančios vienam gyventojui tarp regionų reikšmingai skiriasi – nuo 370 eurų Vilniaus regione iki daugiau nei 1200 eurų Tauragės ir Utenos regionuose, o bendras šalies vidurkis siekia apie 642 eurų. 

„Šiaulių regionas šioje struktūroje užima vidutinę, tačiau kiek aukštesnę nei šalies vidurkis poziciją – apie 735 eurų vienam gyventojui. Tai rodo, kad investicijų intensyvumas Šiaulių regione yra didesnis nei bendras šalies vidurkis, tačiau vis dar reikšmingai atsilieka nuo daugiausiai investicijų pritraukiančių regionų. Čia ir susirinkome tam, kad kartu su jumis ieškotume būtų, kaip paspartinti investicijų atėjimą“, – sako viceministrė N. Rinkevičiūtė – Laurinaitienė. 

Pasak jos, siekiant , kad ES investicijos regionuose judėtų sparčiau, reikia suderintų visų grandžių veiksmų – tiek vietos savivaldos kokybiškai paruošiant „namų darbus“, tiek investicijas administruojančių institucijų – peržiūrint jau galiojantį reglamentavimą ir mažinant biurokratines kliūtis. Tokiu būdu ES investicijos atkeliaus greičiau.

Ji pabrėžia, kad jau intensyviai vyksta derybos ES lygmeniu dėl naujos daugiametės finansinės perspektyvos po 2027 metų. Nacionaliniu lygiu inicijuotas naujo 2028-2034 m. Nacionalinio pažangos plano rengimas, kuris padės pagrindus ir naujo laikotarpio ES investicijų planavimui.

„Planuojant investicijas po 2027 m. reikėtų atsižvelgti tiek į bendrus strateginius ES prioritetus, tiek į unikalią regionų situaciją bei siekti tai suderinti. Noriu paraginti regionų atstovus, nelaukiant reglamentų patvirtinimo, jau dabar aktyviai įsivertinti esamą situaciją ir numatyti prioritetines sritis, kurioms naujuoju laikotarpiu bus būtinas finansavimas“, – sako viceministrė.

Ji pabrėžia, kad ES lygiu numatyta, kad beveik pusė iš visų 14,2 mlrd. eurų Lietuvai planuojamų investicijų turėtų būti susiję su žalinimo ir socialiniais tikslais. Tačiau Lietuvos pozicija yra kiek kitokia – siekiame kuo didesnio lankstumo nacionaliniu lygiu sprendžiant dėl prioritetinių sričių ir nenorime iš anksto savęs apriboti. 

Derybų dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos metu Lietuva, be kita ko, siekia palankesnių finansavimo sąlygų  (top-up finansavimo) valstybėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija ir susiduriančioms su papildomais saugumo, ekonominiais ir socialiniais iššūkiais.