G. Arbačiauskas: tikiu, kad gyvename ne vien sau

Aktorius Giedrius Arbačiauskas ne vienerius metus važinėja po ligonines ir koncertuoja onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Jis tiki, kad žmonės šioje planetoje gyvena ne vien sau, o pirmiausia dėl mūsų visų.

„Vieni daugiau renkasi savanaudiškumą, kiti – altruizmą. Aš taip auklėtas. Tikiu, kad gyvename ne vien sau, bet ir dėl kitų. Tai vidinė mano struktūra – man patinka daryti gerus darbus, rūpintis kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, važiuodavau groti į ligonines onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Šiuos susitikimus organizuodavo Vytauto Kernagio fondas. Po valandą trunkančio pasirodymo matydavau vaikus „atšilusius“, pasikeisdavo jų veidai“, – pasakoja G. Arbačiauskas.

Aktorius retoriškai klausia, kiek gi gali kainuoti vaiko šypsena, jo džiaugsmas akyse? Pasak jo, tai neįkainojami dalykai.

„Jeigu gali atnešti vilties, džiaugsmo spindulėlį – kodėl gi ne? Pačiam net suvirpa širdis, tampi jautresnis. Visos slegiančios problemos atrodo tokios menkos su tuo palyginus. Tai suteikia jėgų ir vilties gyventi, tikėjimo, vidinės šviesos“, – atvirai vardija pašnekovas.

G. Arbačiauskas prisijungė prie naujos edukacinės kampanijos „Būk savo sveikatos dirigentas“, kuria Lietuvos šeimos gydytojų organizacijos kviečia šalies gyventojus pasirūpinti savo sveikata, dalyvaujant prevencinėse sveikatos patikros programose.

Projektas sujungia mokslą ir meną – ilgalaikės edukacinės kampanijos startu taps rugsėjo 12 d. vyksiantis koncertas. Pirmą kartą Lietuvoje bus surengtas kompozitoriaus Eric Whitacre ir poeto Charles Anthony „Sacred veil“ (liet. „Šventasis šydas“) kūrinio koncertinis atlikimas. Kūrinį atliks „Baltic Solo Choir“: meno vadovas ir dirigentas Egidijus Kaveckas, Motiejus Bazaras – fortepijonas, Elena Daunytė – violončelė. Tai 12 dalių kūrinys, pasakojantis gyvenimo, meilės ir netekties istoriją.

Poetui Ch. A. Silvestri bendra kūryba su artimu bičiuliu kompozitoriumi E. Whitacre tapo reikšminga dvasinio gijimo kelionės dalimi, kai po didžiosios netekties teko susirinkti save iš šipulių. Išgyvenęs jaunos žmonos mirtį, po kurio laiko poetas suvokė, kad mirusieji nepražūva – jų kelionė tęsiasi. Šydas labai plonas. Jie stovi taip arti, štai ten – tik kitoje amžinybės pusėje.

„Šitas kūrinys yra vertingas tuo, kad jį parašė žmogus, pats išgyvenęs šią skaudžią patirtį, todėl galėjo surasti labai tikslius poetinius apibūdinimus tam. Pamenu, kalbėjome su poetu Antanu A. Jonynu. Paklausiau jo, kuo skiriasi grafomanija nuo poezijos? Jo atsakymas skambėjo taip: kai rašai visiems suprantamus, banalius dalykus – tai grafomanija, o kai rašai tik tau atrastus vidinius dalykus, pastebėjimus – tai poezija. Taip ir šiame kūrinyje. Be nuostabiai skambančios muzikos turime žmogaus pastebėjimus apie savo paties gyvenimo patirtį – jie labai gražūs ir verti dėmesio“, – kalba G. Arbačiauskas, kompozicijos atlikimo metu skaitysiantis poeto Ch. A. Silvestri eiles.

Aktorius yra įsitikinęs, kad menas ir mokslas turėtų bendradarbiauti. Jis pasakoja visai neseniai įgarsinęs knygą, kurioje užrašytos Dalai Lamos ir arkivyskupo Desmondo Tutu mintys.

„Knygoje remdamiesi mokslu jie diskutuoja, ką reiškia altruizmas, džiaugsmas, kad visa tai yra ir cheminiai procesai smegenyse. Meno terapija, kai susijungia menas ir mokslas, gali padėti žmonėms pakilti iš depresijos, kitų ligų. Nereikia griežtai atskirti religijos, mokslo ar meno – tarp šių plotmių neturėtų būti sienų“, – mintimis dalijasi G. Arbačiauskas.

Koncertas vyks rugsėjo 12 d., 19 val., Šv. Kotrynos bažnyčios koncertų salėje.