G. Drukteinis Didžiosios Britanijos ir Airijos Parlamentinės Asamblėjos plenarinėje sesijoje: „Mes jau seniai suvokiame, kad esame neatsiejama jungtinio fronto ir jungtinių pastangų dalis, o ne atskira, vieniša ir izoliuota valstybė“

2026 m. kovo 23 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo delegacijos Baltijos Asamblėjoje pirmininkas Giedrius Drukteinis dalyvavo 68-ojoje Didžiosios Britanijos ir Airijos Parlamentinės Asamblėjos (BIPA) plenarinėje sesijoje Trali mieste, Airijoje.

Savo kalboje, pasakytoje sesijos dalyviams G. Drukteinis akcentavo Didžiosios Britanijos ir Airijos bei Baltijos Asamblėjos formatų sąsają. „Vis sudėtingesniame ir pavojingesniame pasaulyje regioninis bendradarbiavimas yra būtinas. Baltijos Asamblėjos ir BIPA partnerystė yra svarbi šių pastangų dalis. Dalydamiesi patirtimi ir mokydamiesi vieni iš kitų, galime prisidėti prie stipresnės Europos kūrimo, todėl turime tęsti tilto tarp valstybių statybą ir paversti bendradarbiavimą konkrečiais veiksmais“, – kalbėjo G. Drukteinis.

Baltijos valstybės jau seniai suprato, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra būtinybė. Baltijos šalių istorija, geografinė padėtis ir bendri iššūkiai parodė, kad buvimas kartu mus daro stipresnius. Visą šį laikotarpį Baltijos Asamblėja atliko pagrindinį vaidmenį ir tarnavo kaip platforma, suburianti trijų Baltijos valstybių parlamentus suderinti politiką, pradėti bendras iniciatyvas ir kolektyviai reaguoti į regioninius bei pasaulinius iššūkius, todėl bendradarbiavimas tarp Estijos, Lietuvos ir Latvijos jau duoda ir aiškių bei reikalingų rezultatų.

„Vienas iš naujausių ir ryškiausių pavyzdžių yra Baltijos valstybių atsijungimas nuo BRELL elektros tinklo. Dešimtmečius mūsų energetikos sistemos buvo sinchronizuotos su Rusijos ir Baltarusijos tinklais. Šiandien, pasitelkdami suderintą politinę valią, baigėme perėjimą prie Europos elektros tinklo. Šis žingsnis stiprina mūsų energetinę nepriklausomybę ir didina bendrą saugumą. Kitas svarbus pavyzdys – mūsų bendra „Gynybos linijos“ iniciatyva, kuri sustiprins Baltijos valstybių rytines sienas. Tai yra suderinti veiksmai, kuriais siekiama plėtoti gynybinę infrastruktūrą visose mūsų šalyse, įskaitant įtvirtinimus, mobilumo koridorius ir logistinės paramos sistemas. Tikslas – užtikrinti, kad mūsų pajėgos ir NATO sąjungininkų pajėgos galėtų greitai ir veiksmingai reaguoti kilus krizei. Suderinę planavimą, standartus ir investicijas, mes kuriame nuoseklią gynybinę erdvę, o ne suskaidytas nacionalines sistemas. Taip pat stipriname bendradarbiavimą įgyvendindami projektą „Rail Baltica“, kuris sujungia Baltijos valstybes su Europos geležinkelių tinklu. Nors dažniausiai apie jį kalbama ekonomikos plėtros ir mobilumo kontekste, jo svarba saugumo ir gynybos srityse yra ne mažesnė. „Rail Baltica“ statoma pagal Europos standartinį vėžės plotį, o tai užtikrina sklandų judėjimą per sienas. Tai leidžia greičiau pervežti karinį personalą, įrangą ir atsargas iš Vakarų Europos į Baltijos regioną. Krizės atveju toks judumas yra būtinas. Mažindama logistinius sunkumus, „Rail Baltica“ tiesiogiai prisideda prie kolektyvinės gynybos ir stiprina NATO bei ES partnerių gebėjimą veikti kartu, kai tai yra svarbiausia. Mūsų patirtis rodo, kad sąmoningas tarpvalstybinis bendradarbiavimas stiprina ir ugdo atsparumą“, – savo kalboje pabrėžė Baltijos Asamblėjos viceprezidentas G. Drukteinis.