G. Razma: M. Sinkevičiaus papildomi milijonai regionams – teisingas žingsnis, tačiau K. Mažeikos politika atstovauja stambiųjų interesams
2026 m. spalio 6 d. | Plungė
Vyriausybei 9,788 mln. eurų Europos Sąjungos skubią paramą papildžius tokia pačia suma iš valstybės biudžeto, bendras pagalbos paketas dėl pabrangusių trąšų, kuro ir energijos pasiekė 19,576 mln. eurų. Telšių regiono plėtros tarybos narys, socialdemokratas Giedrius Razma premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą vadina reikalingu žingsniu regionams, tačiau teigia, kad žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos politika atstovauja stambiųjų ūkių interesams.
Eurostato 2025 metų duomenys parodo, kodėl tai nėra vien žemės ūkio sektoriaus klausimas. Lietuvoje skurdo ar socialinės atskirties riziką patyrė 34,8 proc. kaimo gyventojų ir 16,8 proc. miestų gyventojų. Aštuoniolikos procentinių punktų skirtumas buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje. G. Razmos teigimu, tokia atskirtis yra ilgamečių sprendimų pasekmė, todėl kiekviena nauja paramos priemonė turi būti vertinama ir pagal jos poveikį regionams.
„Premjero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimą skirti papildomus 9,788 mln. eurų regionams vertinu kaip atsakingą socialdemokratinį pasirinkimą. Tai reali žinia, kad kaimo žmonių sunkumai yra matomi. Tačiau Kęstučio Mažeikos politika atstovauja stambiųjų ūkių interesams. Tai rodo paramos formulė, smulkiesiems plečiama kontrolė ir LRT paviešintas neskelbtas susitikimas dėl beveik 600 tūkst. eurų paramą gavusio ūkio sankcijos. Įtakingų ūkių problemos ministro kabinetą pasiekia greitai, o regionų smulkiųjų klausimai lieka nuošalyje. Tai meta šešėlį geram premjero sprendimui“, – sako G. Razma.
Jeigu prioritetas – smulkūs ir vidutiniai, jų išmoka galėtų būti gerokai didesnė
Žemės ūkio ministerija augalininkystės ūkiams preliminariai siūlo mokėti po 9,77 euro už hektarą, taikant 300 hektarų ribą, o pieno gamintojams – po 18,34 euro už melžiamą karvę, taikant 300 karvių ribą. Tačiau hektarų ir gyvulių skaičiumi paremtas modelis neatskiria pažeidžiamo šeimos ūkio nuo finansiškai atsparesnio subjekto. Pagal jį 10 hektarų ūkis gautų apie 98 eurus, o 300 hektarų – apie 2 931 eurą; dešimt karvių laikantis ūkis gautų apie 183 eurus, o 300 karvių – apie 5 502 eurus.
Tačiau savo investicinės paramos priemonėse ministerija ūkius jau skirsto pagal valdos ekonominį dydį (VED): labai smulkių ūkių priemonės orientuojamos į valdas iki 16 tūkst. eurų VED, smulkių ir vidutinių ūkių plėtra – nuo 16 001 iki 30 tūkst. eurų VED, o nuo 30 001 euro taikoma kita investicijų priemonė. Jei vienas ūkis pasiektų abi ministro siūlomas ribas – turėtų apie 300 hektarų grūdinių kultūrų ir 300 melžiamų karvių, jo VED, priklausomai nuo struktūros ir standartinės produkcijos verčių, galėtų siekti apie 800 tūkst.–1 mln. eurų. Tai maždaug 27–33 kartus viršija ministerijos smulkių ir vidutinių ūkių priemonėje taikomą 30 tūkst. eurų VED viršutinę ribą.
„Nors pats nesu ūkininkas, kaip Telšių regiono plėtros tarybos narys privalau domėtis, kam ir pagal kokius kriterijus skiriami regionų ekonomiką formuojantys viešieji pinigai. Pačios ministerijos dokumentuose nesunkiai radau 30 tūkst. eurų VED ribą. Jei 19,576 mln. eurų paketas būtų nukreiptas tik į labai smulkius, smulkius ir vidutinius ūkius, lėšos būtų dalijamos mažesniam gavėjų ratui, todėl pagalba vienam ūkiui galėtų būti gerokai didesnė ir realiai pajuntama. Dabar smulkiųjų vardu į tą patį krepšelį ministras įtraukia ir ūkį, kuris, pasiekęs abi nustatytas ribas, pagal VED gali būti maždaug 27–33 kartus didesnis už ministerijos pačios taikomą smulkaus ir vidutinio ūkio ribą“, – sako G. Razma.
Tikslaus išmokos padidėjimo šiandien apskaičiuoti negalima, nes ministerija nėra paskelbusi, kiek būsimų gavėjų, hektarų ir karvių patenka į atskiras VED grupes. Tačiau principas aiškus: nekeičiant sektoriams skirtų sumų, perpus sumažėjus finansuojamai bazei tarifas galėtų maždaug padvigubėti, o jai sumažėjus tris kartus – patrigubėti. Todėl G. Razma ragina ministrą prieš patvirtinant modelį paskelbti skaičiavimus pagal VED grupes.
Kartu turi būti pagrįsta, kodėl skubi pagalba numatoma tik augalininkystės ir pieno sektoriams, nors pabrangę degalai, energija ir trąšos palietė ir mišrius, mėsinės galvijininkystės, avių, ožkų bei kitus ūkius. Parama turi pasiekti labiausiai pažeidžiamus ūkius pagal jų ekonominį dydį ir realų sąnaudų smūgį, o ne pagal tai, kuriam sektoriui jie formaliai priskirti.
Žemaitijoje mažas ūkis nėra statistinis vienetas
Telšių regione – Plungės, Telšių, Mažeikių rajonuose ir Rietavo savivaldybėje – žemės ūkis yra ne tik stambus verslas. Čia daug šeimos ir mišrių ūkių, kuriuose žmonės laiko keletą ar keliolika gyvulių, prižiūri pievas, augina produkciją savo reikmėms ir dalį jos parduoda. Vieniems tai pagrindinė veikla, kitiems – priedas prie atlyginimo ar pensijos, padedantis išlaikyti sodybą ir likti gyventi kaime.
„Važiuodamas po Žemaitijos kaimus girdžiu klausimą, kurio, regis, negirdi ministras: kaip mažam ūkiui konkuruoti, kai vieni daugelį metų naudojasi išmokomis ir investicine parama, o kiti techniką, žemę ir pastatus turi finansuoti savo lėšomis? Žmonės mato ne ministerijos lenteles, o tai, kas jų kaime nusiperka žemę, kas gauna naują techniką ir kas galiausiai pasitraukia. Jų jausmo, kad valstybė labiau myli didžiuosius, negalima nurašyti kaip emocijos“, – teigia G. Razma.
G. Razmos vertinimu, mažų ūkių padėtį dar labiau apsunkina atskirai svarstomas aktyvaus ūkininko kriterijaus griežtinimas. Sumažinus automatinio pripažinimo ribą nuo 2 000 iki 1 000 eurų tiesioginių išmokų, papildomai būtų vertinama apie 18 tūkst. mažesnių ūkių. Nors ministerija teigia, kad duomenys būtų tikrinami registruose, politinis signalas lieka prieštaringas: viena ranka smulkiausiems žadama pagalba, kita – plečiamas jų tikrinamųjų ratas.
Didesni ir modernūs ūkiai yra reikalingi Lietuvos žemės ūkiui, tačiau valstybės parama negali veikti kaip automatinis jau turimo masto daugiklis. Paramos negavęs ūkininkas vėliau konkuruoja su ją gavusiu dėl tos pačios žemės, darbuotojų ir rinkos. Todėl viešosios lėšos turi ne tik kompensuoti sąnaudas, bet ir išlaikyti kuo platesnį ekonomiškai aktyvių žmonių ratą regionuose.
G. Razma ragina ministrą pateikti skaičius ir koreguoti modelį
Telšių regiono plėtros tarybos narys ragina ministeriją paskelbti prognozuojamą 19,576 mln. eurų pasiskirstymą pagal VED grupes, sektorius ir savivaldybes bei pateikti alternatyvų skaičiavimą, kuriame didesnis tarifas būtų taikomas pirmiesiems hektarams ar gyvuliams, o vėliau mažėtų. Kadangi naudojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšos, visuomenė turi matyti ne tik bendrą sumą, bet ir tai, kaip pasirinkta formulė stiprina regionų ekonomiką ir sąžiningą konkurenciją.
„Kreipsiuosi į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovus Žemaitijoje ir kituose regionuose, kad iš savo ministro pareikalautų viešų skaičių ir teisingesnės formulės. Socialdemokratinė politika turi subalansuoti galimybes: beveik 20 milijonų eurų privalo padėti pažeidžiamiausiems, o ne didinti atotrūkį“, – sako Giedrius Razma.