„Lietuva yra tvirtai pasiryžusi teikti karinę ir finansinę paramą tiek, kiek reikės pergalei pasiekti bei remti Ukrainą ES integracijos procese. Kartu būtina vykdyti šalies atstatymą nelaukiant karo pabaigos. Lietuva jau dabar vykdo įvairius Ukrainos atstatymo projektus ir savo pavyzdžiu siekia paskatinti kitus tarptautinius partnerius daryti tą patį, taip stiprinant ukrainiečių tikėjimą saugia ir klestinčia ateitimi“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė, kalbėdama Europos bankininkystės ir finansų konferencijoje, skirtoje Ukrainos atkūrimui.
„Ukrainos stiprybė – jos žmonės ir jų pasiryžimas kovoti su agresoriumi, todėl svarbu ne tik užtikrinti pakankamą karinę ir biudžetinę paramą, bet ir mažinti neigiamas socialines karo pasekmes. Per Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą iki šiol esame skyrę 24 mln. eurų atstatymo projektams švietimo ir energetikos sektoriuose bei sužeistų karių reabilitacijai. Kartu su tarptautiniais partneriais siekiame padėti ukrainiečiams atstatyti šalį ir kurti klestinčią, šiuolaikišką ir saugią valstybę, ryžtingai žengiančią Europos integracijos keliu“, – sakė G. Skaistė.
Lietuvos iniciatyva baigiamos atstatyti sunaikintos mokyklos Borodiankoje ir Snihurivkoje, jau atstatytas vaikų darželis Irpinėje, modernizuotos elektros energijos sistemos Mykolaive. Taip pat vykdomas „Ateities mokykla Ukrainoje“ projektas, kurio tikslas – parengti techninį šalies mokyklų rekonstrukcijos planą su integruotomis bombų slėptuvėmis, kuris prisidės prie spartesnio šalies mokyklų tinko atkūrimo.
Vienas svarbiausių projektų – Vyriausybės neseniai paskelbta 15 mln. eurų programa, skirta sustiprinti paslaugų, susijusių su karių reabilitacija ir reintegracija į civilį gyvenimą, teikimą, įskaitant reabilitacinių centrų modernizavimą Lvove, Dniepre ir Žitomyre.
Pasak ministrės, Lietuvos indėlis atstatant Ukrainą yra svarbus, tačiau žvelgiant į ateitį, tarptautinė bendruomenė turės mobilizuoti daug didesnes viešo ir privataus sektoriaus lėšas. Pasaulio banko vertinimu, šalies atstatymui reikės daugiau nei 450 mlrd. eurų per ateinantį dešimtmetį, o būtiniausiems atstatymo darbams vien šiemet – apie 14 mlrd. eurų.
„Tai didžiulės sumos, todėl turime nedelsti ir mobilizuoti visus galimus finansinius šaltinius, įskaitant įšaldytą rusijos centrinio banko turtą. Tarptautinių partnerių diskusijos teikia vilties, kad kartu rasime tinkamus sprendimus, kurie įgalins įšaldyto turto panaudojimą Ukrainos poreikiams. Europa šiuo atžvilgiu turi nebijoti imtis lyderystės“, – teigia ministrė.
