Spaudos centras

Gausioje kolekcijoje – įspūdinga perkūnropių ir šilropių įvairovė

Nedidukai augalai, iš pirmo žvilgsnio kuriantys nežemiško pasaulio įspūdį – tai apie gausią Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo perkūnropių (Sempervivum) ir šilropių (Jovibarba) kolekciją Kaune: šiuo metu čia auginama apie 100 kolekcinių numerių, tarp jų – tiek natūraliai paplitusių rūšių, tiek išvestų dekoratyvinių veislių.

Dabar – pats jų žydėjimas, kai į dangų sužiūra dešimtys mėsingų, storų žiedynstiebių, savo viršūnėse išskleidžiančių nedidelius žiedus.

 

Perkūnropės ir šilropės – tai dvi artimai susijusios sukulentų gentys, priklausančios storlapinių šeimai (Crassulaceae). Jų išvaizda išskirtinė tiek prisitaikymu prie ekstremalių sąlygų, tiek estetiniu požiūriu. Šie augalai sudaro kompaktiškas, simetriškas lapų rozetes. Rozetė žema, dažniausiai simetriška, iš mėsingų, spirale išsidėsčiusių lapų. Lapų spalvos įvairios – nuo žalios iki geltonos, oranžinės, pilkos, raudonos, beveik juodos. Kai kurioms veislėms būdingas požymis – lapų spalva keičiasi priklausomai nuo metų laiko, klimato sąlygų.

Perkūnropės ir šilropės populiarios dėl savo atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms (karščiui, sausroms, šalčiui) bei dekoratyvumo. Tinkamiausios sąlygos augti yra gerai drenuotas dirvožemis (priesmėlis), saulėta vieta. Augalai turi sultingus lapus, žiedynstiebius, šaknis, kuriuose kaupia maisto ir drėgmės atsargas, todėl jie gali augti be papildomo laistymo. Augdami šlapioje, užmirkusioje vietoje, pavėsyje jie gali supūti.

Tai monokarpiniai augalai – jie žydi ir vaisius subrandina vieną kartą gyvenime. Birželį – liepą perkūnropės ir šilropės suformuoja tvirtus žiedynstiebius, kurių viršūnėse išsiskleidžia nedideli žiedai. Žydėjimas nėra gausus, o nužydėjus skrotelė sunyksta. Prieš sunykdama, ji suformuoja dukterines skroteles.

VDU Botanikos sodo kolekcijoje saugomos veislės, sukurtos Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos valstijų, Nyderlandų, Šveicarijos, Austrijos, Estijos selekcininkų. Daugiausiai auginama Vokietijos selekcininkų išvestų veislių (16). Kiekviena jų pasižymi skirtingu lapų dydžiu, forma, spalva, augimo forma. 

Daugiau kolekcijos nuotraukų rasite šioje nuorodoje: https://www.swisstransfer.com/d/84f2452e-2455-44a7-841a-d525a069b05e 

Pranešimą paskelbė: Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė, Vytauto Didžiojo universitetas
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
2025-07-01 16:03
Laisvalaikis, pramogos Gamta, aplinkosauga
Kontaktinis asmuo
Živilė Bilotaitė-Jokubauskienė
Komunikacijos koordinatorė
VDU Botanikos sodas Kaune
+370 688 84008
[email protected]
logo