„Gėda prisiminti“: tyrimas parodė, kad baimės dėl žmonių su negalia kaimynystės Lietuvoje nepasitvirtino

Naujausias Vilniaus Universiteto ir Lietuvos negalios organizacijų forumo tyrimas parodė, kad bendruomenėse sklandžiusios baimės dėl žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia kaimynystės grėsmių nepasitvirtino. Atvirkščiai – bendruomenių ir grupinio gyvenimo namų gyventojų su negalia santykiai šiandien daugumoje vietovių vertinami gerai arba labai gerai.

Grupinio gyvenimo namai (GGN) Lietuvoje pradėti kurti prieš dešimtmetį kaip alternatyva didelėms globos institucijoms, tačiau dalyje miestelių ši iniciatyva buvo sutikta itin priešiškai. Žiniasklaidoje ypatingai daug dėmesio sulaukė Žiežmarių bendruomenės protestai, tačiau panašių reakcijų buvo ir kitose miesteliuose. Praėjus dešimtmečiui nuo šių namų tinklo kūrimo pradžios net ir priešiškiausiai šiuos pokyčius pasitikusiose bendruomenėse įtampų tarp GGN ir vietos gyventojų nebeliko.

Prieš įsikuriant GGN bendruomenėse (2014–2019 m.) viešojoje erdvėje dominavo trys pagrindinės baimės:

• kad kaimynystė taps nesaugi;
• kad gyvenimas šalia bus nemalonus ir atgrasus;
• kad kris nekilnojamojo turto vertė.

Tačiau tyrimo duomenys rodo priešingą situaciją:

• GGN gyventojai nepadarė jokių nusikaltimų bendruomenės atžvilgiu – policijos pareigūnai nelaiko šių namų rizikos židiniais;
• Nėra jokių nekilnojamojo turto kainų kritimo įrodymų, dalyje bendruomenių net kalbama apie viso kvartalo turto vertės augimą, kurį lėmė investicijos į aplink GGN esančią teritoriją;
• santykiai tarp gyventojų ir kaimynų yra geri – net 90 proc. bendruomenių nefiksavo jokių incidentų, o kilusios smulkios įtampos greitai išspręstos.

„Dabar tie priešininkai nuleistų akis iš gėdos. Nežinau, ar liko prieštaraujančiųjų. Esą priekabiauja prie vaikų, gąsdina. Bet niekas tai nepasitvirtino.“ – sako vieno iš miestelių, kuriame įsikūrę GGN, seniūnas. Panašias nuotaikas patvirtina ir kiti bendruomenių atstovai, teigdami, jog GGN gyventojai su darbuotojų pagalba sklandžiai įsiliejo į vietos gyvenimą, prisideda prie savanoriškų veiklų, aktyviai dalyvauja renginiuose.

„Tyrimas įrodė, kad baimės kilo iš nežinojimo ir stigmatizuojančių nuostatų, o reali patirtis paneigė išankstinius įsitikinimus. Tai leidžia viltis, jog su šiomis negaliomis susijusios stigmos silpnės. Visgi, siekiant iš esmės geresnės šių žmonių padėties, būtina plėtoti kokybiškas įtraukties iniciatyvas, kurios stiprintų jų savarankiškumą ir kurtų orias sąlygas dalyvauti bendruomenės gyvenime.”– teigia viena iš tyrimo autorių, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė Simona Aginskaitė. 

Tyrimas atliktas remiantis 116 žiniasklaidos publikacijų turinio analize ir empiriniais duomenimis – buvo apklausti GGN atstovai, policijos pareigūnai bei seniūnai iš daugumos Lietuvos vietovių, kuriose veikia GGN.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 94 grupinio gyvenimo namai 37-iuose rajonuose, juose gyvena 831 žmogus su intelekto ar psichosocialine negalia.

Daugiau informacijos:

Simona Aginskaitė, Lietuvos negalios organizacijų advokacijos vadovė
+37067813333
[email protected]

Dr. Jurga Mataitytė-Diržienė, Vilniaus universiteto, Socialinio darbo ir socialinės gerovės katedros mokslininkė

+37061605205

[email protected]