Gegužę didmeninė elektros energijos kaina vėl mažėjo

Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje šių metų gegužę buvo 68 Eur/MWh ‒ tai mažiausia vidutinė mėnesio kaina per praėjusius 13 mėnesių. Pastarąjį kartą mažesnė kaina buvo fiksuota 2024 m. balandį ir siekė 60 Eur/MWh. Tokius duomenis rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) atlikta gegužės mėnesio rinkų apžvalga.

Palyginus su 2025 m. balandžio mėn., gegužės kaina sumažėjo 9 proc. (kainų vidurkis balandį buvo 75 Eur/MWh). 

Latvijoje ir Estijoje, kaip ir Lietuvoje, gegužę elektros energijos kaina siekė 68 Eur/MWh. Tuo pačiu laikotarpiu Švedijoje elektros energijos kaina buvo mažesnė nei trijų Baltijos šalių regione ‒ siekė 55 Eur/MWh.

„Elektros energijos kainos mažėjimą gegužę lėmė dėl saulėtų ir vėjuotų orų pakankamai didelė generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių. Taip pat padidėjusi Latvijos hidroelektrinių gamyba“ – sako VERT Duomenų analizės ir vertinimo departamento direktorius Aivaras Ciesiūnas. 

Pasak A. Ciesiūno, 2024 m. gruodžio pabaigoje įvykęs „Estlink 2“ linijos tarp Estijos ir Suomijos gedimas sumažino elektros pralaidumą tarp šių šalių, apribojo pigesnės elektros importą iš Suomijos į Baltijos regioną ir padidino generuojamos elektros poreikį iš elektrinių, naudojančių brangesnį kurą ‒ tai galėjo lemti aukštesnes kainas kai kuriomis valandomis.

Gegužę aukščiausia vidutinė paros kaina Lietuvoje buvo 149 Eur/MWh, mažiausia ‒ 24 Eur/MWh. Praėjusį mėnesį didžiausios elektros energijos kainos formavosi vakarinio kainų piko valandomis 20‒23 val. su aukščiausia valandos vidutine kaina - 163 Eur/MWh.

Pasak VERT atstovo, elektros energijos kainų skirtumai skirtingomis paros valandomis rodo, kad vartotojai turėtų galimybę sutaupyti, jeigu keistų savo vartojimo įpročius, pasitelkdami išmaniuosius skaitiklius bei kintamosios (dinaminės) kainos sutartis, perkeltų savo vartojimą į mažesnės kainos laikotarpius.

Praėjusį mėnesį vidutiniškai net 95 proc. elektros energijos vartojimo poreikio padengė nacionalinė elektros energijos gamyba ‒ likusi dalis elektros energijos buvo importuota. Didžiausią dalį elektros energijos ‒ 30 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio ‒ pagamino šiluminės elektrinės (įskaitant naudojančias gamtines dujas kaip kurą), saulės jėgainių generacija sudarė 29 proc., o vėjo jėgainių‒ 28 proc. viso nacionalinio elektros energijos gamybos kiekio.

Apžvalga parengta pagal Litgrid AB, ENTSO-E pateikiamus duomenis.

Plačiau apie tai skaitykite VERT elektros didmeninės rinkos gegužės mėn. apžvalgoje.