Geopolitinių turbulencijų fone – naujos galimybės investuotojams: atskleidė, iš ko tikisi didžiausios grąžos

Neapibrėžta geopolitinė situacija neretai yra įvardijama kaip nemenka grėsmė investuotojams – tokiu periodu gali būti sunkiau suvaldyti rizikas ir numatyti rinkos pokyčius. Ekspertų teigimu, nors Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse investuotojai šiuo metu veikia atsargiau, tačiau šiame regione pavyksta ne tik sėkmingai investuoti į perspektyvias įmones, bet ir gauti reikšmingą grąžą.

 Geopolitinė įtampa pasaulio arenoje neaplenkė ir Lietuvos investicijų rinkos. Tačiau, pasak Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narės Ingos Beiliūnienės, tarptautiniai nestabilumai ir iššūkiai taip pat tapo puikia galimybe investuotojams susitelkti ir atrasti naujus investicijoms imlius sektorius.

 Dairosi į mažiukus

 Tokiai nuomonei pritaria investicijų fondo „Raft Capital Baltic Equity Fund“ vadovas Artūras Gegužis, pridurdamas, kad pastarųjų metų rezultatai parodė, jog net ir sudėtingomis aplinkybėmis tinkamai parinktos investicijos gali tapti vertingu įrankiu, siekiant užtikrinti stabilumą ir ilgalaikį pelningumą.

 „Šiuo neramiu laiku mažėjant užsienio kapitalo įtakai, vietinės privataus kapitalo įmonės turi galimybę labiau dominuoti investicijų rinkoje Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Šios įmonės geriau supranta Baltijos šalių ekonomikos ypatumus, vartotojų poreikius, verslo aplinką ir trijų mažų Baltijos šalių skirtumus“, – sako A. Gegužis.

 Pasak pašnekovo, labiau orientuodamiesi į mažas ar vidutines įmones bei startuolius, privataus kapitalo investuotojai gali atrasti sektorius, kuriems trūksta pinigų spartesniam augimui. A. Gegužio teigimu, vietiniai privataus kapitalo investuotojai gali efektyviau atrasti perspektyvias įmones, kurios anksčiau – „pigių“ pinigų eroje – galėjo būti nė nepastebėtos.

 Remiantis naujausia 2023 m. Baltijos privataus kapitalo ir rizikos kapitalo rinkos apžvalga, iš viso Baltijos fondų valdytojai yra pritraukę rekordinę 3,4 mlrd. eurų sumą, iš jų 800 mln. eurų – vien per 2023 m. Rizikos kapitalo pritraukimas taip pat išliko reikšmingas – 2023 m. surinkta 542 mln. eurų.

 Nepaisant ekonominių ir geopolitinių sunkumų, investicijos į vietines įmones taip pat augo – 2023 m. įvyko 297 sandoriai (30 proc. daugiau nei prieš metus), kurių vertė – 239 mln. eurų. Pastebėta, kad Baltijos šalyse veikiantys fondai vis aktyviau investuoja tarptautiniu mastu – 2023 m. užsienyje investuota 95 mln. eurų per 147 sandorius, įskaitant tokias rinkas, kaip Kenija ir Indonezija.

 Pokyčiai investuotojų portfeliuose

 Pasak I. Beiliūnienės, geopolitinė situacija padarė akivaizdžią įtaką ir investuotojų strategijoms – jų portfeliuose vis daugiau vietos užima gynybos ir saugumo inovacijas kuriančios įmonės. 

„Pastaraisiais metais investicijos į gynybos ir saugumo sektorių auga, ir tikėtina, kad ši dalis dar didės. Geopolitinis neapibrėžtumas skatina investuotojus aktyviau nukreipti lėšas į šią sritį, o verslas taip pat prisitaiko prie situacijos“, – sako I. Beiliūnienė. 

 Ji taip pat pažymi, kad investuotojai vis dažniau žvalgosi galimybių tarptautiniuose fonduose, siekdami diversifikuoti rizikas ir pasinaudoti augančia gynybos sektoriaus paklausa. I. Beiliūnienės teigimu, gynybos sektorius tampa ne tik nacionalinio saugumo stiprinimo priemone, bet ir nauja verslo galimybe. 

 „Gynyba ir saugumas – tai ne tik strateginė investicija į šalies stiprinimą, bet ir reali galimybė uždirbti iš inovatyvių sprendimų, kuriuos galima parduoti pasaulio rinkose. Ne paslaptis, kad gynybos sektorius visada buvo ir naujų technologijų bei inovacijų varomoji jėga, tas naujoves anksčiau ar vėliau pritaikant ir civilių gyvenime. Tikiu, kad plėsis technologijų, paremtų DI, spektras, didės robotizacijos mastai,  nemažiau dėmesio sulauks ir labai svarbi bei įdomi tema – kvantinės technologijos, kurios labai aktualios ir tam pačiam gynybos ir saugumo sektoriui“, – teigia ILTE valdybos narė. 

 Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu investuotojai visada mieliau renkasi tokius projektus, kurie turi potencialą peržengti vietos rinkos ribas. 

 „Kadangi dažniausiai investuojama į fondus ar įmones, veikiančias tarptautiniu mastu, investicijos nukreipiamos ten, kur matomas didžiausias potencialas ir finansinė grąža. Visgi kai kurie investuotojai vadovaujasi ne tik ekonominiais, bet ir nacionaliniais tikslais – pavyzdžiui, lietuviai, gyvenantys Jungtinėse Amerikos Valstijose ar Švedijoje, gali investuoti į Lietuvos saugumo inovacijas per fondus ar tiesiogiai“, – aiškina I. Beiliūnienė. 

 Motyvacija per papildomus instrumentus

 Pasak investicijų fondo „Raft Capital Baltic Equity Fund“ vadovo, siekiant užtikrinti vietinio investavimo plėtrą, labai svarbu padėti investuotojams lengviau pritaikyti investavimo strategijas.

„Nors sėkmingo investicinio sandorio rodiklis yra gauta grąža, vis dėlto investicijomis visuomet siekiama pagerinti tvarumo situaciją, išlaikyti teigiamą patirtį su investicijų gavėju, pačia bendrove ir jos komanda. Tačiau laiku suteikta galimybė pasinaudoti tinkamais finansiniais instrumentais, atliepiant investuotojų poreikius, gali padėti išlaikyti tolesnę motyvaciją investuojant ir suvaldyti iškilusias rizikas šiuo geopolitiškai nestabiliu laiku“, – sako A. Gegužis.

 ILTE atstovės teigimu, nacionalinis plėtros bankas nuolat kuria naujus finansinius instrumentus, kurie galėtų sudominti investuotojus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais ILTE su EIF pristatė privačios skolos fondus, pradėtos teikti garantijos tiems, kurie investuoja į mažų ir vidutinių įmonių obligacijas, taip sudarydami galimybes investuotojams drąsiau įsigyti šių skolos vertybinių popierių.  

 „Vienas iš pagrindinių ILTE tikslų – ekonomiškai stipri ir saugi Lietuva, todėl mūsų siūlomos finansinės priemonės skirtos vidaus rinkai stiprinti, o rizikos kapitalo investicijos kreipiamos ten, kur yra potencialo mūsų šalyje sukurtoms inovacijoms plisti ir už Lietuvos ribų“, – sako I. Beiliūnienė.