Spaudos centras
Spaudos centras
Organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečius“ atstovai susitinka su Premjere dėl Lietuvos miškų politikos. Susitikimo tikslas – aptarti miškų ir gamtos apsaugos kryptis naujojoje Vyriausybės programoje.
Pasak sambūrio atstovų, miškų skyrius buvo iš esmės perrašytas – gamtinės ir socialinės miškų vertės nustumiamos į šalį, o miškai vis labiau pristatomi kaip medienos tiekimo ūkis.
Susitikimas su Premjere vyks 2025 spalio 23 Vyriausybėje nuo 13 iki 13.45 val.
Po susitikimo 14 val. kviečiame žurnalistus aptarti susitikimo rezultatų. Spaudos brifingas vyks prie Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje (šalia paminklo).
Susitikime „Girių spiečiaus“ poziciją pristatys:
„Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės teigimu, atnaujintoje programoje buvo atsižvelgta tik į miškininkų ir medienos pramonės siūlymus, įtvirtinant vienpusišką, eksploatatyviam miško naudojimui palankią viziją.
Miškų saugojimu susirūpinę visuomenės atstovai prieštarauja siekiui išlaikyti esamą situaciją miškuose ir ragina suderinti gamtos, socialinius ir verslo interesus.
Susitikimo metu bus keliami nuo Vyriausybės programos patvirtinimo likę esminiai probleminiai klausimai:
1. Valstybinių miškų valdymo perdavimas Žemės ūkio ministerijai. Numatyta Valstybinių miškų urėdijos valdymą paskirti Žemės ūkio ministerijai, kas, pasak „Girių spiečiaus“, sustiprins eikvojantį elgesį valstybiniuose miškuose.
Net 77 % piliečių mano, kad miškų kirtimai yra aktuali problema. Daugiau kaip ⅔ teigia, kad reikia didinti valstybinių rekreacinių ir gamtai skirtų miškų plotus. (šaltinis)
2. Plynų kirtimų dominavimas.Nebelikę ankstesnio plano palaipsniui atsisakyti plynų kirtimų jautriose teritorijose. Programoje įrašyti tik bandomieji gamtai artimos miškininkystės tyrimai.
Šiuo metu virš 95 proc. vykdomų „derliaus nuėmimo“ kirtimų yra ekosistemas naikinantys išplyninantys kirtimai. (šaltinis)
3. Miškų grupių „įšaldymas“. Atsisakyta nuostatos persvarstyti ydingą dabartinį miškų grupių pasiskirstymą ir nebežadama didinti ekologinių, rekreacinių bei apsauginių miškų dalies.
Šiuo metu apie 85 proc. visų Lietuvos miškų yra ūkinio prioriteto. Juos leidžiama išplyninti. (šaltinis)
4. Saugomų teritorijų „optimizavimas“. Žadama „optimizuoti“ saugomas teritorijas, stiprinant tik jau esamų konkrečių vertybių apsaugą. Tai palieka didelius saugomų teritorijų plotus be realios apsaugos, leidžiant juose tęsti intensyvius kirtimus.
Šiuo metu apie 60 proc. saugomų teritorijų miškų yra ūkinio prioriteto. Juos leidžiama išplyninti. (šaltinis)
5. Nacionalinio miškų susitarimo ignoravimas. Nacionalinis miškų susitarimas pamirštas. Vietoje jo bus kuriama miškų ūkio strategija, orientuota išskirtinai į bioekonomikos, t. y. medienos tiekimo, poreikius.
