Globalios NT tendencijos Baltijos šalyse: vienos net nesisapnuoja, o kitos – lenkia Vakarų šalis

Per pastaruosius 10 metų išryškėjusios pasaulinės megatendencijos, tokios kaip žemės išsaugojimas, besikeičiančios technologijos ir sociodemografiniai pokyčiai, daro stiprią įtaką investavimo procesams visame pasaulyje. To padariniai matomi ir Baltijos šalių nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Nors tam tikros temos Baltijos regione dar nesisapnuoja, dalis jų jau yra įleidusios šaknis ir daro įtaką vystytojų bei investuotojų sprendimams, sako Gabrielė Gegevičiūtė, investicijų valdymo bendrovės „Capitalica Asset Management“ investicinių projektų vadovė.

Anot ekspertės, Baltijos šalyse vis dar mažai dėmesio skiriama žiedinės ekonomikos principų taikymui, senų pastatų rekonstrukcijai, tuščių plotų centrinėse miestų dalyse išnaudojimui ir kokybiško gyvenimo sąlygų užtikrinimui senėjančiai visuomenės daliai.

Nepaisant to, SBA grupės investicijų valdymo bendrovės projektų vadovė pastebi, kad naujų gyvenimo formų atsiradimas, įsipareigojimai tvarumui ir naujausių technologijų bei dirbtinio intelekto pasitelkimas pastatų vystymui ir išlaikymui – pasaulinės tendencijos, pastebimos ir sparčiai besivystančiame Baltijos šalių regione.

Tvarumo sertifikato nebeužtenka

Baltijos šalyse didelis dėmesys yra skiriamas pastatų tvarumui. Naujų verslo centrų ir kitų NT objektų vystytojai, biurų nuomininkai ir investuotojai vertina pastatų ilgaamžiškumą, atsparumą aplinkai, vidinės aplinkos poveikį žmogaus sveikatai, medžiagų tvarumą ir kitus kriterijus.

G. Gegevičiūtė pastebi, kad jei prieš dešimt metų NT objektų vystytojai galėdavo nustebinti investuotojus, nuomininkus ar pirkėjus parodydami gautą tvarumo sertifikatą, šiandien situacija – kitokia.

„Tokie sertifikatai kaip, pavyzdžiui, BREEAM, įrodantys pastato draugiškumą aplinkai, šiandien – rinkos standartas, o ne privalumas. Net ir kelių metų senumo pastatai yra sertifikuojami, siekiant parodyti jų aukštą kokybę. Komercinio NT vystytojų prioritetas – pastato nuomininkų, pavyzdžiui, darbuotojų sveikatos užtikrinimas. Pasirūpinama tinkamu apšvietimu, oro kokybe, ventiliacija, garso izoliacija ir kitais komforto aspektais. Šiuo atžvilgiu neatsiliekame, o dažnu atveju esame net labiau pažengę nei Vakarų Europos šalys“, – sako ji.

Skaitmenizacija – ne tik darbų efektyvinimui

Investicinių projektų vadovė pastebi, jog dabartiniai pastatų valdymo sprendimai Baltijos šalyse vis dažniau remiasi juose surinktais duomenimis, kuriuos apdoroja ir analizuoja dirbtinio intelekto technologijos.

„Įmonės pradėjo rinkti duomenis iš pastatų, juos analizuoti ir, remiantis išvadomis, priimti atitinkamus sprendimus, padėsiančius optimizuoti pastato veiklą. Pavyzdžiui, dalyje „Capitalica Asset Management“ valdomų biurų Lietuvoje ir Latvijoje naudojame sistemą, kuri renka duomenis apie šildymą, vėdinimą ir oro kondicionavimą pastatuose, identifikuoja technines problemas ir pateikia atitinkamus sprendimo būdus. Pavyzdžiui, biuro darbo valandomis jame laikoma nuomininkų nustatyta temperatūra, po darbo valandų ji automatiškai sumažinama iki minimumo, o ryte temperatūra vėl pakeliama iki nustatytos. Taip taupomi įmonės resursai, veltui nešvaistoma energija“, – kalba specialistė.

NT rinką Baltijos šalyse taip pat keičia ir virtualios realybės (VR) įrankiai, kuriuos naudoja vis daugiau įmonių.

„Kompanijos, ypatingai B2C (angl. business to consumer) sektoriuje naudoja VR akinius arba savo internetiniuose puslapiuose dalinasi virtualiais turais tam, kad klientams galėtų aprodyti būsimas patalpas, biurus, kol jie dar yra statomi. Aprodomas ne tik pastato vidus, bet net ir tai, ką bus galima matyti pro jo langus“, – sako G. Gegevičiūtė.

Keičiasi visuomenė, keičiasi ir NT

Anot ekspertės, šiuo metu visuomenės visame pasaulyje išgyvena esminius pokyčius, dėl kurių keičiasi ir žmonių gyvenimo būdas bei lūkesčiai nekilnojamam turtui.

„Kasmet daugėja žmonių, gyvenančių po vieną. Jei anksčiau poros skubėdavo susituokti, pirkti būstą, susilaukti vaikų, šiandien jaunimo poreikiai kitokie. Dažnas prioretizuoja karjerą, asmeninį tobulėjimą. Vadinasi, keičiasi ir jų lūkesčiai gyvenamajam būstui. Dideli, trijų ar net keturių kambarių butai nebe tokie populiarūs kaip vieno ar dviejų kambarių, studijos tipo butai, loftai, kurie yra labiau pritaikyti gyventi vienam žmogui“, – teigia ekspertė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse, o ypač – Lietuvos didmiesčiuose, kur ši tendencija ir gimė, vyrauja co-living apartamentai. Mažo dydžio, tačiau su visais gyvenimui reikiamais patogumais, t.y. baldais ir buitine technika, aprūpinti būstai itin patrauklūs jaunimui ir studentams, kurie neturi daug finansų nuomoti didesnius butus: „Ir nors dar nepasiekėme Azijos šalių lygio, kur žmonės gyvena kapsulėse, tačiau judame ta kryptimi“, – sako G. Gegevičiūtė.